Tamprioji šalmabudė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mycena epipterygia
Tamprioji šalmabudė (Mycena epipterygia)
Tamprioji šalmabudė (Mycena epipterygia)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
( Agaricales)
Šeima: Šalmabudiniai
( Mycenaceae)
Gentis: Šalmabudė
( Mycena)
Rūšis: Tamprioji šalmabudė
( Mycena epipterygia)
Binomas
Mycena epipterygia
(Scop.) Grey, 1821
Index Fungorum

Tamprioji šalmabudė (lot. Mycena epipterygia) – šalmabudinių (Mycenaceae) šeimos, šalmabudžių (Mycena) genties grybų rūšis.

  • Augimo vieta

Miškai, parkai, ant supuvusių lapų, spygliuočių, šakelių.

  • Augimo laikas

Ruduo, dažnai net po šalnų.

  • Pagrindiniai požymiai

auga vėlai rudenį. Kepurėlė ir kotas gleivėti.

Vaisiakūniai mažyčiai. Kepurėlė užauga 0,5–2 cm skersmens, varpeliška, sena – beveik paplokščia, su gūbreliu, gleivėta, luobelė tampri, lengvai nusilupanti, baltai kreminė, citriniškai geltona ar net pilkai rusva. Lakšteliai balti, gelsvi, lipnūs, tamprūs, priaugtiniai. Kotas 5–10×0,1–0,3 cm, jaunas – citriniškai, vėliau – baltai geltonas, apgaubtas storu gleivių sluoksniu. Trama plona, tampri, miltų, žolių kvapo, nekarti. Sporos 7–12×4–6 μm.

Būdingi požymiai: vaisiakūniai tamprūs, citriniškai, baltai geltoni.

Auga pavieniui, po kelis vaisiakūnius. Dažna. Paklotės saprotrofas. Nevalgoma.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 186 psl.