Talis (elementas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Talis (Tl)
Periodinė grupė

Kiti metalai

Atomo numeris 81
Išvaizda

sidabriškai baltas, ore blunkantis metalas

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

204,3833(2) а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

171 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

589,4 kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

[Xe] 4f14 5d10 6s² 6p1

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

148 pm

Jono spindulys

? pm

Elektroneigiamumas

1,62 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

?

Oksidacijos laipsniai

+3 arba -1

Termodinaminės savybės
Tankis

11,85 g/cm³

Šiluminė talpa
J/(K·mol)
Šiluminis laidumas

46,1 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

577 K

Lydymosi šiluma

4,27 kJ/mol

Virimo temperatūra

1746 K

Garavimo šiluma

162,09 kJ/mol

Molinis tūris

17,25 cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

?

Gardelės periodas

? Å

Talis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Tl, eilės numeris 81. Tai metalas, kuris nėra randamas laisvu pavidalu gamtoje. Izoliuotas nuo aplinkos talis blizga panašiai kaip alavas, bet ore nublunka. Labai minkštas metalas kurį galima pjaustyti peiliu. Kontaktas su neapsaugota oda pavojingas.[1]

Pramonėje talis yra išgaunamas ne iš kalio rūdų, bet susidaro kaip šalutinis produktas gryninant sunkiųjų metalų sulfidų rūdas.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 60-70 % pagaminto talio yra naudojama elektronikos pramonėje, o likusi dalis naudojama farmacijos pramonėje ir stiklo gamyboje. Talio sulfido elektrinis laidumas kinta infraraudonosios šviesos poveikyje; šis junginys naudojamas infraraudonųjų spindulių detektoriuose. Talio bromido kristalai tinka naudoti infraraudonųjų spindulių optikoje (paprastas stiklas šių spindulių tiesiog nepraleidžia). Talis, kartu su selenu arba arsenu, gali būti panaudotas lengvai besilydančiam (125 - 150 °C), bet kambario temperatūroje pakankamai tvirtam stiklui sukurti. Talio-gyvsidabrio lydinys užšąla daug žemesnėje temperatūroje nei gyvsidabris (-60°C). Talio sulfatas yra nuodingas, bet beskonis ir bekvapis junginys, ir praeityje buvo naudojamas vabzdžiams bei graužikams naikinti.[1]

Atradimas ir pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Talį 1861 metais nepriklausomai vienas nuo kito atrado chemikai William Crookes ir Claude-Auguste Lamy sieros rūgšties gamybos liekanose. Abu mokslininkai panaudojo naujai sukurtą atominės emisijos spektroskopijos metodą, kurį pritaikius, talis skleidžia ryškiai žalią spektrinę liniją. Pagal šią liniją jis ir pavadintas (gr. thallos, θαλλός – žalias pumpuras ar šakelė).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 „Chemical fact sheet – Thallium“. Spectrum Laboratories. 2001 m. balandžio mėn. Suarchyvuotas originalas 2008-02-21. Nuoroda tikrinta 2008-02-02.