Tailando kultūra

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Architektūros elementas, Wat Phra Kaeo (Chiang Rai)

Tailando kultūra – apima didelę dalį Indijos, Kinijos, Kambodžos, ir Pietryčių Azijoje kultūrų įtakų. Didžiausią įtaką padarė animizmas, hinduizmas, budizmas bei vėlesnės migracijos iš Kinijos ir šiaurės Indijos.

Literatūra

Literatūra kuriama tajų kalba. Seniausi paminklai (daugiausia metraščiai) išlikę iš XIII a. pabaigos – XIV a. pradžios. Iki XIX a. didelę įtaką turėjo Indijos tautų literatūra. XV–XVI a. buvo sukurta apologetinio religinio pobūdžio epinių ir epinių lyrinių poemų: „Didysis gyvenimas“ (1482), „Juangų pralaimėjimas“ (XV a.), „Pralas“ (XV–XVI a.). XVII–XVIII a. – lyrikos: Sipratas ir Maharačakrus, Tamatibetas; apysakų ciklų: „50 džatakų“, „Paukščių knyga“, „12 kampų“, „Ramakijana“ – tajų kalba perkurta „Ramajana“. XVIII a. pabaigoje atsirado pasaulietinės literatūros, pradėjo formuotis proza. XIX a. Rama II (1768–1824), Suntonas Pu (1786–1855), Mahamontris kūrė poemas.

Po 1932 m. valstybės perversmo literatūroje įsigalėjo realizmas, suklestėjo proza. Susiklostė 2 kryptys: natūralistinė ir socialinė. Natūralistinės krypties atstovai Dokmaisot, Malajus Čupinitas (1906–1963), Sotas Kunmarohitas (g. 1908), Ko Surankanang (g. 1911) daugiausia vaizdavo aukštuomenę, idealizavo realybę, ypatingą dėmesį skyrė psichologinėms problemoms. Antrosios krypties – Suburapa (1905–1974), Manatas Tainrajongas (g. 1907), Senis Sauvapongas (g. 1918), Itsara Amantakūnas (1920–1969) aprašė liaudies gyvenimą, kritiškai vertino tikrovę, smerkė aukštuomenės ydas.

Architektūra ir dailė

Gulintis Buda, Bankokas

Balto dramblio atvaizdas, XIX a.

Liaudies dailėje senos sidabro kalimo, audimo, pynimo, medžio drožybos, tapybos tradicijos. Įvairūs dirbiniai daromi iš buivolo odos.

Mūsų eros pradžioje buvo pastatyta šventyklų, sukurta daug Budos skulptūrų. XIII a. architektūroje susidarė tajų kulto komplekso tipas (Čang Lomo vatas Savan – kaloke). Sukurta ištęstų formų skulptūrų. XIV–XIX a. statomi miestai, juose – vatai, rūmai; skulptūros pasidarė puošnesnės, įmantresnės; pradėta tapyti ant sienų tempera.

Tailando viešųjų pastatų (dažniausiai vienuolynai) architektūroje jaučiama indų ir kinų architektūros įtaka. Kaip ir skulptūroje, gana apčiuopiamai jaučiamas statymo laikotarpis bei vietinės tradicijos. Vienas ryškiausių tailandietiškos architektūros pavyzdžių yra šventyklų kompleksas ir karališkieji rūmai Bankoke. Šventyklų komplekso, kuriame yra įvairios paskirties pastatų, sienos dekoruotos indų epo (Ramakian) scenomis, vaizduojama daug mitologinių gyvūnų. Daug naudojama medinių architektūrinių ir dekoratyvinių elementų. Komplekse gausu mitinių gyvūnų skulptūrų, kurios tikima turinčios antgamtinių jėgų.

XIX a. pabaigoje dailei turėjo įtakos Vakarų Europos ir JAV dailė. XX a. II pusėje pažangūs dailininkai (Fuja Harabitakas, Tavis Mandakvanas), plėtodami realistines europietiškos dailės tradicijas, stengiasi išsaugoti nacionalinės dailės savitumą.

Reikšmingą vietą užima tradiciniai rankdarbiai iš įvairių brangiųjų metalų, medžio, keramikos.

Muzika

Didelę įtaką turėjo Indijos ir Kinijos tautų kultūra, khmerų tradicijos. Muzikos raida turi nemažai sąsajų Mianmaro, Kambodžos ir Laoso muzika bei teatru. Tailando tautų tradicinei muzikai būdingas nesudėtingas ritmas, greitas tempas. Daug muzikos instrumentų: 2 stygų kinų kilmės smuikas sau duong, 3 stygų – sau sam sai, 3 stygų liutnia sioung, citra chim, obojus pinai, įvairūs būgnai – ton, ramana, chlong, tapon, čap.

Ceriamonialinė ir religinė muzika – svarbi tailandiečių kultūros dalis. Tradiciniame orkestre naudojami gongai, varpeliai, styginiai bei ksilofoniniai muzikos instrumentai. Europiečiams tailandietiškos muzikos skambesys kiek neįprastas, kuris iki dabar Tailande naudojamas įvairiose ceremonijose, religinėse šventėse, klasikiniame tailandiečių teatre.

Labai senos ir populiarios istorinės baladės fong si, turinčios daug melizmų. Iki šių dienų populiarūs tradicinių instrumentų ansambliai pipat, kruang sai. Jie atlieka tradicinę, pramoginę, šokių muziką, dalyvauja tradicinėse poetų ir dainininkų varžybose.

Nuo XIX a. pabaigos tailandiečių muzikai turi įtakos europietiškoji muzika; XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje atsirado europietiško tipo privačių muzikos mokyklų. XX a. Bankoke įkurtas Dailiųjų menų departamentas vadovauja meno kolektyvams; pastatyti Nacionalinio teatro rūmai. 7-o dešimtmečio pradžioje įkurtas simfoninis orkestras, kuris daugiausia atlieka Vakarų Europos klasikų kūrinius.

Teatras

Tailande nėra tradicinės dramos, kurioje kalbama – vaidmenys atliekami šokant. Šokiai skaidomi į tris kategorijas: chon (vaidina tik vyrai), la chon (vaidina tik moterys) ir likay. Khon yra sudėtingiausias, o likay – populiariausias. Pietinėje šalies dalyje paplitusi nang drama – šešėlinis teatras. Per šio teatro vaidinimus griežia nedidelis (ksilitono, gongo, būgnelio) ansamblis.

Sportas

Populiariausia komandinė sporto šaka – futbolas, nors profesionalaus futbolo Tailando premier lyga ir Pro lyga dar tik vystosi.

Boksas – ko gero pats populiariausias stebimasis sportas Tailande. Kita populiari vietinė sporto šaka yra takrou (panašus į tinklinį, tačiau lengvas iš vytelių pintas kamuolys spardomas kojomis). Yra kelios žaidimo versijos, turinčios skirtingas taisykles.

Populiarios irkluojamų valčių lenktynės, kuriose rungiasi kaimų komandos. Lapkritį įprastai vyksta tarptautinės kviestinės lenktynės.