Taiaha

Taiaha (maor. taiaha) – tradicinis ilgakotis maorių (Naujoji Zelandija) ginklas, paprastai nuo 1,5 m iki 1,8 m ilgio (bet siekia ir 2 m). Šis ginklas primena bo ir kuokos, kurios galva kaip stambios ieties jaučio liežuvis antgalis bukais ašmenimis, hibridas. Būdavo daromos iš kietos medienos ar banginio kaulo.

Taiahą sudaro šios dalys (ginklas išdrožtas iš vieno medienos ar kaulo^[1] gabalo):

ilgas kotas, einant link priekinio galo siaurėjantis,
galva (upoko) – medinis sustorėjimas, kuris primena žmogaus galvą dviem į priešingas puses žiūrinčiais veidais. Akys dažnai būdavo inkrustuojamos kriauklių perlamutru. Galvą dažnai puošdavo apykaklė iš plunksnų ar šunų plaukų^[2].
„liežuvis“ (arero) – galą sudaranti medinė (ar kaulinė) „geležtė“, kurios dvipusius „ašmenis“ sudaro aštrus medinis (kaulinis) kraštas.
„kepenys“ (ate arba rau) – antro galo gana ilga plokščiai nudrožta „geležtė“.

Tiek „liežuvis“, tiek „kepenys“ naudojami pariruoti priešininko smūgius ir atakuoti kertamaisiais ar duriamaisiais smūgiais.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taiaha yra pavaizduota Naujosios Zelandijos armijos oficialioje emblemoje.

Mau rakau yra maorių kovos menas, kuriame mokoma kautis taiaha ir kitais maorių ginklais. Kaip ir kituose menuose taiahą valdyti besimokantys studentai, mokydamiesi pusiausvyros, koordinacijos, kovos ritmo, sugaišta ne vienerius metus.
Taiahą plačiai naudodavo wero – tradiciniame maorių iššūkyje. Pagal tradiciją svetimiems besiartinant prie įtvirtintos maorių sodybos jiems iššūkį mesdavo karys, ginkluotas taiaha, kad išsiaiškintų kas artinasi – priešai ar draugai. Dabar wero iššūkis naudojamas Naujojoje Zelandijoje besilankant valstybių vadovams ar kitiems aukštiems valdininkams.

Šiais laikais taiaha yra vienas iš objektų, per kuriuos moksleiviai Naujojoje Zelandijoje supažindinami su maorių kultūra. Senovėje taiaha buvo vienas iš ginklų, naudotų tradiciniame maorių šokyje haka.