Tafonomija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Tafonomija (gr. τάφος 'kapas' + gr. νόμος 'dėsnis') – mokslas, paleontologijos skyrius, nagrinėjantis fosilijų susidarymo iš organizmų kūnų ir liekanų sąlygas.

Tafonomija studijuoja visas šios proceso stadijas:

  • organizmų kūnų ar liekanų telkinių (tanatocenozės, nekrocenozės) susidarymas,
  • kūnų ir liekanų pernešimas,
  • kūnų ir liekanų palaidojimas uolienose (tafocenozių susidarymas),
  • suakmenėjimas (fosilizacija), kurio metu susidaro oriktocenozės.

Tafonomistai tyrinėja tokius reiškinius kaip kūnų ir liekanų irimas, diagenezė, paviršių apaugimas sklerobiontais ir jų sukeliama bioerozija.[1] Sklerobiontai yra organizmai, kurie gyvena ant kietų paviršių, pvz., kriauklių ar uolų.

Tafonominiai tyrimai svarbūs atkuriant paleobiocenozes, senovinių organizmų egzistavimo ir nuosėdų kaupimosi fosilijų radimo vietose sąlygas. Tafonomijos duomenys svarbūs aiškinantis geologinių metraščio nepilnumo priežastis.

Tafonomiją kaip mokslinę discipliną 1940-1957 m. sukūrė paleontologas Ivanas Jefremovas. TSRS MA Mongolijos paleontologinės ekspedicijos (1946-1949 m.), kuriai vadovavo J. Orlovas ir I. Jefremovas, parodė šios tada naujos paleontologijos srities vaisingumą.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Taylor, P. D. and Wilson, M. A. (2003) Palaeoecology and evolution of marine hard substrate communities. In: Earth-Science Reviews 62: 1-103