Tafocenozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tafocenozė (angl. taphocoenosis, taphocoenose, rus. тафоценоз; iš gr. τάφος 'kapas' + gr. κοινόν) 'bendras') – organizmų (gyvūnų, augalų ir kt.) kūnų ir liekanų, jų veiklos pėdsakų telkinys, palaidotas dumblo ar kitokio grunto, bet dar mažai pakeistas mineralizacijos ir panašių reiškinių (diagenezė).

Terminą 1927 m. pasiūlė W. Quenstedt.[1] Šis autorius tafocenoze vadino tik alochtoninius palaidojimus (kai kūnai ar liekanos buvo perneštos į kitą vietą). Daugelis autorių šiuo terminu apibūdina visus nuosėdose palaidotus organizmų likučius, nepriklausomai nuo žuvimo ir palaidojimo vietų. T.y., pagal šią sampratą tafocenozę sudaro tiek alochtoniniai, tiek autochtoniniai elementai. Pagal L. Davitašvilį (1945 m.) tafocenoze tampa bet kuri nuosėdose palaidota liptocenozė (tanatocenozė, nekrocenozė, merocenozė ar ichnocenozė). Pagal jį ne visi organizmų liekanų telkiniai (mažuma jų) išlieka ir tampa fosilijų cenozėmis. Diagenezės metu į vėlesnes cenozės stadijas ir galų gale į oriktocenozę pereina tik dalis tafocenozės elementų. Todėl paleontologai neturi galimybių tiesiogiai tyrinėti tafocenozes.[2]

Tafocenozė yra stadija paleontologinėje „sukcesijoje“:

  • Tanatocenozė (angl. tanatocenosis, iš gr. θάνατος 'mirtis') - žuvusių organizmų kūnų ir liekanų telkinys vietoje kur jie gyveno ar ten, kur juos pernešė srovės, vėjas. Gruntu padengta tanatocenozė tampa tafocenoze. Terminą pasiūlė E. Vasmundas.[3]
  • Tafocenozė.
  • Oriktocenozė (angl. oryctocoenose, oryctocoenosis, vok. Oryktozonose, rus. ориктоценоз; iš gr. 'iškastas iš žemės') – organizmų kūnų liekanų (ne judėjimo ar maitinimosi pėdsakų) visuma vienoje radavietėje. Kita apibrėžtis: visų iškastinių gyvūnų, augalų ir protistų liekanų kompleksas, aptinkamas duoto sluoksnio vienoje ar kitoje vietoje.[4] Terminą 1940 m. pasiūlė I. Jefremovas.[5] V. Sobeckis oriktocenozę siūlė vadinti oriktokompleksu, nes ši sistema nėra cenozė, kadangi jos nesieja ekologiniai ryšiai.[6]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Quenstedt W. (1927) Beiträge zum kapitel Fossil und Sediment vor und bei der Einbettung. In: N. Jb. Miner. Geol. Paläont., 58: 252-432.
  2. Тафоценоз
  3. Wasmund E. (1926) Biocoenose und Thanatocoenose. Biosoziologische Studie über Lebensgemeinschaften und Totengesellschaften. In: Arch. Hydrobiol. 17: 1-116
  4. Ориктоценоз
  5. Efremov, I. A. (1940) Taphonomy: A new branch of paleontology. In: Pan-Am. Geol. 74: 81-93
  6. Ориктокомплекс