Tachometras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tachometras (iš graikų kalbos Ταχος (greitis) ir metron - matuoti) - prietaisas, rodantys apsukas, dažniausiai esantis šalia spidometro.
Pirmi mechaniški tachometrai buvo skirti išcentrinei jėgai matuoti. Pirmojo tachometro išradėju laikomas vokiečių inžinierius Diedrich Uhlhorn. Nuo 1840 m. tachometras naudotas lokomotyvų greičiui matuoti.
Taip pat skaitykite [taisyti]
 |
Šis straipsnis apie mechaniką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
