Taškas (geometrija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Skyrybos ženklai

apostrofas ( ' ) ( )
skliausteliai ( ( ) ) ( [ ] ) ( { } ) ( 〈 〉 )
dvitaškis ( : )
kablelis ( , )
brūkšnys ( ) ( ) ( ) ( )
daugtaškis ( ) ( ... )
šauktukas ( ! )
taškas ( . )
brūkšnelis ( - ) ( )
klaustukas ( ? )
kabutės ( ‘ ’ ) ( “ ” )
kabliataškis ( ; )
pasvirasis brūkšnys ( / )
tarpas (   )

Tipografiniai ženklai

ampersandas ( & )
žvaigždutė ( * )
eta ( @ )
pasvirasis kairinis brūkšnys ( \ )
laipsnis ( ° )
grotelės ( # )
tildė ( ~ )
vertikalusis brūkšnys ( | )

Taškas (.) – objektas, esantis tam tikroje erdvės vietoje, bet neturintis apimties (tūrio, ploto ar ilgio).

Kalbotyra[taisyti | redaguoti kodą]

Kalbotyroje taškas yra skyrybos ženklas.

Matematika[taisyti | redaguoti kodą]

Matematikoje bendrai, bet kokia erdvė yra sudaryta iš taškų kaip primityviausių elementų.

Geometrijoje taškas dažniausiai naudojamas tam tikrai erdvės padėčiai fiksuoti.

Euklido geometrijos taškas neturi dydžio, orientacijos ir jokios kitos savybės, tik padėtį. Taško sąvokos naudojamos kai kuriose aksiomose, pavyzdžiui, jei dvi plokštumos tiesės nėra lygiagrečios, egzistuoja lygiai vienas taškas, esantis ant abiejų tiesių.

Dekarto geometrijoje, tašką apibrėžia koordinatės – po vieną realųjį skaičių kiekvienai ašiai. Taigi trimatės erdvės taškas galėtų būti aprašomas taip:

P = (2, 6, 9)

Kitos reikšmės[taisyti | redaguoti kodą]

Taškas gali būti „laimėjimų“ vienetu (pvz., žaidimuose).

Vikicitatos