TRIZ

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
 WikEd number list.png  Šis puslapis parašytas neplaningai.
Jei galite, perrašykite jį tvarkingiau.

TRIZ (rus. Теория решения изобретательских задач; ТРИЗ; angl. Theory of Inventive Problems Solving; TIPS), išradybinių uždavinių sprendimo teorija, IUST - algoritmizuota inžinerinių, techninių ir pan. problemų sprendimo metodika, sukurta tarybinio išradėjo Henriko Altšulerio su bendraminčiais.

Bruožai[taisyti | redaguoti kodą]

Skirtingai nuo „smegenų audros“ (kitaip „smegenų šturmo“; brainstorm) metodo, paremto vaizduotės atpalaidavimu ir atsitiktine idėjų generacija ar nuoseklaus visų variantų perrinkimo TRIZ siūlo algoritmizuotą ėjimą link tikslo – patobulintos ar naujai sukurtos techninės sistemos.

TRIZ praplečia sistemų inžinerijos galimybes ir pateikia sistemiškus metodus ir įrankius, kurie skirti:

  • problemos formulavimui,
  • sistemos ir klaidų analizei.

Funkcijos[taisyti | redaguoti kodą]

TRIZ ir susijusių metodikų funkcijos:

  1. Įvairaus sudėtingumo kūrybinių ir išradybinių uždavinių (mokslinių ir tiriamųjų) sprendimas be variantų perrinkimo.
  2. Prevencinis galimų problemų, sunkumų ir uždavinių numatymas, kuriant ir vystant dirbtines sistemas.
  3. Avarijų ir broko priežasčių išaiškinimas ir pašalinimas.
  4. Žinių apie gamtos ir technikos išteklius panaudojimas.
  5. Techninių (ir kitų dirbtinių) sistemų vystymosi ir perspektyvių naujovių (taip pat principiniai naujų) prognzavimas.
  6. Objektyvus naujovių įvertinimas.
  7. Praktinės veiklos sričių žinių sisteminimas, leidžiantis efektyviau panaudoti tas žinias
  8. Kūrybinės vaizduotės ir mąstymo lavinimas.
  9. Kūrybinės asmenybės ir kūrybinių kolektyvų vystymas.

Įvadas[taisyti | redaguoti kodą]

TRIZ kilmės šaknys ir ryšys su kitomis sritimis


TRIZ kūrimas prasidėjo nuo hipotezės: Techninės sistemos veikia gamtos (fizikos, chemijos ir kt.) dėsnių pasaulyje, todėl ir techninių sistemų evoliucija turi būti dėsninga. Techninių sistemų kūrimas būtų efektyvesnis, jeigu techninė kūryba būtų paremta būtent techninių sistemų evoliucijos dėsningumai. Todėl sprendžiant technines problemas svarbiau žinoti techninės raidos dėsningumus, o ne psichologinius kūrybiškumo ypatumus.
Jei žmones galima būtų su jais supažindinti, apmokyti ir tai leistų kryptingiau kurti naujoves, valdyti ir prognozuoti inovacinį procesą.

TRIZ tampriai susijęs su kitomis sritimis:

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Patentų analizė ir 5 naujumo lygiai[taisyti | redaguoti kodą]

Patentuose (išradimų ir atradimų aprašymuose) užfiksuotos juridiškai patikimos naujovės technikoje. Kitos žmonijos veiklos sritys tokių „geriausių sprendimų“ sąvadų neturi.

Ištyręs apie 200 000 patentų aprašymų, esančių 14-oje išradimų klasių (1965–1969 metų laikotarpiu) G. Altšuleris nustatė, kad virš 3/4 sprendimų atlikta sprendžiant smulkmenas.

Išradimo
lygis
Išradybingumo laipsnis % nuo
visų patentų
1 Paprastas sprendimas 32
2 Mažas patobulinimas 45
3 Didelis patobulinimas 18
4 Nauja koncepcija 4
5 Atradimas < 0,3 %

Kadangi buvo ieškoma „kūrybingumo receptų“ nuspręsta patentus analizuoti ne pagal išradimo objektų sritis – pramonių grupes (klases, kaip įprasta)), bet pagal „sprendimo kokybę“, vėliau tai buvo pavadinta 5 Naujumo lygis.

Išradybos principai[taisyti | redaguoti kodą]

Tyrinėdamas patentus ir taikydamas mokslinį metodą G. S. Altšuleris pastebėjo, kad įvairiose technikos srityse kartojasi probleminės situacijos ir jų sprendimų būdai. Taip buvo suformuluoti 40 „Išradybos principai“ – techninių prieštaravimų šalinimo būdai. Tokiu būdu „pagal taisykles“ gaunami kūrybingi (inovatyvūs, nekompromisiniai) sprendimai.

Kaip TRIZ „veikia“[taisyti | redaguoti kodą]

Priklausomai nuo siekiamų tikslų (kurie gali būti: pagerinti esamą sistemą ar sukurti naują) ir uždavinio sudėtingumo (t. y. norimo pasiekti vieno iš 5 naujumo lygio) algoritmiškai parenkamas tinkamas panaudoti įrankis (metodas).

Praktinė nauda[taisyti | redaguoti kodą]

TRIZ taikymas įvairiose srityse[taisyti | redaguoti kodą]

Įvairių sričių specialistai savo veikloje susiduria su problemomis (paslėptais prieštaravimais), kurias tenka performuluoti į uždavinius ir spręsti (pageidautina minimaliomis laiko ir materialiųjų resursų sąnaudomis). TRIZ taikymas paremtas pagrindiniais principais:

  • funkcine problemos analize;
  • idealaus sprendimo formulavimu;
  • tipinių prieštaravimų (konfliktų schemų) pašalinimu o ne mažinimu;
  • sistemišku sprendimui reikalingų esamų sistemos išteklių panaudojimu;
  • kūrybiško sprendimo ir jo principų tiražavimu;
  • geros veiklos praktikos (žinių bazės) kaupimu.

Intensyvus XXI amžiaus ritmas diktuoja sąlygas, kai įkvėpimo laukti nėra laiko – kūrybingi sprendimai reikalingi „visą parą visą savaitę“ (simbolis: 24x7). Tačiau konkurencingos rinkos sąlygomis „sėkmės receptai“ nereklamuojami, todėl tiesioginės nuorodos apie TRIZ panaudojimą dar palygint retos, išimtis – įvairių firmų darbuotojų pranešimai TRIZ Konferencijose. Netiesioginis šaltinis – konsultacinių firmų klientų sąrašai ir tų firmų laimėjimai (patentų ir prekių) rinkose. Žemiau pateikiamos anotuotos nuorodos apie TRIZ taikymo principus (ir pavyzdžius).


TRIZ pagrindai[taisyti | redaguoti kodą]

Srities tezauras[taisyti | redaguoti kodą]

  • Dėsniai: techninių sistemų evoliucijos, kūrybinių kolektyvų evoliucijos.
  • Teorijos: techninių sistemų vystymosi, kūrybinių kolektyvų vystymo, kūrybiškoks asmenybės vystymo, kūrybiškos asmenybės gyvenimo strategija, bendroji stipraus mąstymo teorija.
  • Įrankiai (metodai): Medžiaga – laukas – vertė (MLV), Modeliavimas mažais žmogeliukais, ARIZ, Sisteminė analizė, Funkcinė analizė, Konflikto schema (sąveika tarp Instrumento ir Gaminio), Prieštaravimų įveikimo lentelė (Altšulerio matrica), Informacinis fondas (Mokslų efektai: Geometriniai, Fizikiniai, Cheminiai, Biologiniai, Psichologiniai), 40 išradybos principų, 76 Standartai, Medlaukio analizė.
  • Sąvokos: Sistema, IGR, Prieštaravimas, Resursas, Naujumo lygis (laipsnis), Operatyvinė Zona, Operatyvinis Laikas, Neigiamas efektas, Uždavinio modelis, Medlaukis, Techninis prieštaravimas, Fizinis prieštaravimas, Idealus galutinis rezultatas (IGR1, IGR2, IGRminus žingsnis), X-elementas, Funkcija (naudinga, žalinga).

Problemos identifikacija: prieštaravimai[taisyti | redaguoti kodą]

Problemų neįmanoma išspręsti, kol jos neidentifikuotos, t. y. nepripažintos. Tuomet kitas žingsnis – įvardinti spręstinus uždavinius. TRIZ formuluoja uždavinius prieštaravimo forma. Uždavinys laikomas išspręstu kūrybingai, jei prieštaravimas pašalinamas (o ne sumažinamas) nepanaudojant išorinių išteklių (resursų).

Sprendimo metu gali būti pasirinktas platesnio (maksi – uždavinys) arba siauresnio (mini – uždavinys) sprendimo kryptis.

Standartiniai sprendimai[taisyti | redaguoti kodą]

40 išradybos principų ir prieštaravimų matrica[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: 40 Išradybos principai

Techninių sistemų evoliucijos dėsniai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: 9Techninių sistemų evoliucijos dėsniai

Sukūrus naujovę (bet kurioje srityje) išgyvena tik ekonomiškiausi, evoliucijai neprieštaraujantys sprendimai. Evoliucijos dėsnių žinojimas leižia kurti dėsningai prigysiančias naujoves.

Technologijai būdingi evoliucijos dėsniai ir vystymosi kryptys. Visumoje TRIZ pateikia 9 evoliucijos dėsnius ir kryptis. Kiekvienas dėsnis apima keletą būdingų kokybinių virsmų formų, nurodančių kaip techninė sistema ar jos dalys vystosi (kinta) laike. TRIZ kryptys ir dėsniai yra labai galingas įrankis numatyti pasirinkto kuriamo produkto (prekės kaip techninės sistemos) tolimesnę evoliuciją. Nors gali būti naudojami nepriklausomai nuo likusio TRIZ’o, dėsniai ir kryptys sunkiai pritaikomi be TRIZ pagrindų supratimo ir kitų TRIZ būdų naudojimo praktinės patirties.

  • statika apsprendžia gyvybės pradžią (Sistemos pilnumas, energetinis laidumas, dalių ritmmikos suderinamumas).
  • kinematika apsprendžia vystymąsi nepriklausomai nuo konkrečių (techninių ar fizinių) faktorių (Idealumo didėjimas, Dalių netolygus vystymasis, Perėjimas į viršistemį, Dinamiškumo didėjimas).
  • dinamika nusako sistemų vystymąsi veikiant konkretiems techniniams ar fiziniams faktoriams (Vystimosi perėjimas nuo mikrolygio į makrolygį, Medlaukio laipsnio didėjimas).

ARIZ – išradybinio uždavinio sprendimo algoritmas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: ARIZ


Alternatyvūs būdai[taisyti | redaguoti kodą]

pagrindinis straipsnis: Kūrybos būdai

  1. Bandyti-ir-klysti
  2. Smegenų audra
  3. Morfologinė dėžė
  4. Fokalinių objektų metodas
  5. Lateralinis mąstymas

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Altshuller, Genrich. 1994. The Art of Inventing (And Suddenly the Inventor Appeared). Translated by Lev Shulyak. Worcester, MA: Technical Innovation Center. ISBN 0-9640740-1-X
  • Savransky, Semyon D. Engineering of Creativity: Introduction to TRIZ Methodology of Inventive Problem Solving. Boca Raton : CRC Press, 2000, 408 pages, ISBN 0-8493-2255-3
  • Rantanen, Kalevi & Domb, Ellen. Simplified TRIZ : New Problem-Solving Applications For Engineers & Manufacturing Professionals. Boca Raton : St. Lucie Press, c2002

Išorinės nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]