Tėbinė hifenė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tėbinė hifenė
Tėbinė hifenė
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Tipas: Induočiai
( Tracheophyta)
Klasė: Liliopsida
( Liliopsida)
Poklasis: Arekažiedžiai
( Arecidae)
Šeima: Arekiniai
( Arecales)
Gentis: Hifenė
( Hyphaene)
Rūšis: Tėbinė hifenė
( Hyphaene thebaica)
Mokslinis pavadinimas
Hyphaene thebaica
(L) Mart.
Sinonimai

Egyptian Doum Palm[1]

Tėbinė hifenė (Hyphaene thebaica) – arekinių (Arecales) šeimos palmė. Palmės gimtinė – centrinė tropikų Afrika, Nilo pakrantės Egipte ir Sudane bei Sinajaus ir Arabijos pusiasaliai.

Augalo morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėbinė hifenė yra vidutinio dydžio palmė, 10-17 m aukščio, iki 90 cm pločio Y formos kamienu ir gali sudaryti iki 16 vainikų. Žievė tamsiai pilka. Mediena sunki.

Lapas 120 x 180 cm ventiliatoriaus formos, kurio galas baigiasi smulkiais 60 cm ilgio plonu segmento kuokštu, lapkotis daugiau nei 1 m ilgio.

Vyriški ir moteriški žiedai žydi ant atskirų medžių ir yra panašūs. Žiedas – 120 cm ilgio šluotelė. Prinokę sumedėję rudi vaisiai ant medžio gali išbūti ilgą laiką. Vaisiai 6-10 х 6-8 cm dydžio, blizgantys, lygūs, siaurėjančios gilės formos, apie 120 g. svorio. Kiekvieno vaisiaus viduje yra viena sėkla[2].

Vardai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėbinė hifenė dar vadinama: angl. African Doum Palm, Dom, Dom Palm, Doum Palm, Gingerbread Palm, pranc. Noix Du Palmier Doum, Palmier à Ivoire, Palmier Doum, Palmier Pain D´épice, arab. Dûm, Dom (Egipte), Shag El Mûql, amhar. Zembaba[1].

Rupiai maltas tėbinės hifenės vaisius arbatai.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėbinė hifenė naudojama medienai, dekoratyviniams raižiniams, iš lapų pinami krepšiai Ghutaiah (arab. غتاية), o palmės vaisiai - maistui.

Vaisiaus minkštimas valgomas žalias. Džiovintas maltas arba gabaliukai pjaustytas vaisius vartojami kaip prieskonis.

Egipte populiari Doum arbata, kuri turi anti bakterinių savybių, stabilizuoja kraujo spaudimą, gerina žarnyno darbą bei geriama prostatito profilaktikai[3].

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]