Suahilių kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Svahilių kalba)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Suahilių kalba
Kiswahili
Kalbama: Tanzanija, Kenija, Uganda, Ruanda, Burundis, Kongo Demokratinė Respublika, Somalis, Komorai, Mozambikas
Kalbančiųjų skaičius: ~15-40 mln.[1]
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: nepatenka tarp šimto kalbamiausių
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Nigerio-Kongo
0Atlanto-Kongo
00Voltos-Kongo
000Benuė-Kongo
0000bantų
00000pietų bantų
000000suahilių

Rašto sistemos: arabų raštas (XVII-XIX a.)
lotynų abėcėlė
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Flag of Tanzania.svg Tanzanija
Flag of Kenya.svg Kenija
Flag of Uganda.svg Uganda
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: sw
ISO 639-2: swa
ISO 639-3: swa (swc, swh)

Suahilių kalba (taip pat vadinama suahelių kalba[2]) yra viena iš daugelio bantų grupės kalbų. Ja kaip gimtąja šneka 15-26 milijonų žmonių (daugiausia Tanzanijoje), kaip antrą kalbą ją vartoja apie 40 milijonų subsacharinės Afrikos gyventojų (Tanzanijoje, Kenijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje).

Suahilių kalba yra gimtoji mišrios kilmės Rytų Afrikos tautai suahiliams.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kalbos pavadinimas kilo iš arabų žodžio sawāḥil – daugiskaitinės sāḥil versijos, reiškiančios „pakraštį, krantą“. Priešdėlis ki- reiškia krantą. Taigi, kiswahili reiškia „pakrančių (gyventojų) kalba“.

Svahilių kalbos paplitimo arealas

Suahilių kalbos ištakos siejamos su Zanzibaro salynu ir Omano imperijos valdomis Rytų Afrikos pakrantėse, kur lankėsi ir kūrėsi arabų pirkliai. Prekybiniais, o vėliau ir religiniais sumetimais ėmė formuotis lingua franca, pagrįsta vietinėmis bantų kalbomis ir arabiškais bei persiškais skoliniais. Nuo XVII a. musulmonų pirkliai ėmė rengti keliones gilyn į žemyną, su savimi platindami ir suahilių kalbą.

Pirmieji rašytiniai šaltiniai suahilių kalba žinomi nuo 1711 m. Tai Kilvoje arabišku raštu rašyti laiškai, skirti sąjungininkams Mozambike. 1728 m. užrašyta epinė poema Utendi wa Tambuka. 1886 m. vokiečiams užėmus Tanganiką, suahilių kalba tapo regionine kolonijos kalba, tuo tarpu Britų Kenijoje ji buvo ignoruojama. Vėliau britams užvaldžius visą Rytų Afriką, suahilių kalba buvo diegiama kaip bendrinė vietinė kalba, tačiau valdžios įstaigose, vidurinėse ir aukštosiose mokyklose vartota tik anglų kalba. 1928 m. Zanzibaro tarmės pagrindu sukurta bendrinė suahilių kalba.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Po nepriklausomybės, Kenija ir Tanzanija suahilių kalbą paskelbė valstybine, 2005 m. tą atliko ir Uganda. Šią kalbą moka ~90 % Tanzanijos gyventojų, didesnioji dalis Kenijos gyventojų, ją supranta nemažai Ugandos gyventojų (išskyrus Bugandos gyventojus); ši kalba taip pat vartojama Kongo DR rytuose, vietomis Burundyje, Zambijoje, Komoruose, Ruandoje, Malavyje, šiaurės rytų Mozambike.

Suahilių kalbos reikšmė auga ir už Afrikos ribų: šia kalbą vartoja Vakarų šalyse, Artimuosiuose Rytuose gyvenantys imigrantai iš Rytų Afrikos, suahilių kalba laidas turi žymios radijo stotys.

Lietuvoje suahilių kalba dėstoma Vilniaus universiteto Orientalistikos centre (pradininkas – dr. Gediminas Degėsys).

Gramatika[taisyti | redaguoti kodą]

Suahilių kalbos daiktavardžiai skirstomi į 16 klasių. Jos nustatomos pagal objekto tipą (asmenys, gamtos objektai, įrankiai, abstrakcijos ir kt.). Kiekviena iš klasių prasideda skirtinga priesaga ir daugiskaitoje įgauna taip pat skirtingą priesagą; pvz., mtu (žmogus) ir watu (žmonės) bei kitabu (knyga) ir vitabu (knygos).

Veiksmažodis kaitomas daugiausia priešdėlinės kaitybos būdu, taip nurodant asmenį, skaičių, laiką, priklausomybę.

Wikipedia
Vikipedija Suahilių kalba

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Nationalencyklopedin "Världens 100 största språk 2007" The World's 100 Largest Languages in 2007
  2. Pasaulio tautų kalbos. Vytautas Mažiulis, 2001 m., p. 106.