Suvalkų berniukų gimnazija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Suvalkų berniukų gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo gimnazija veikusi Suvalkuose 1839-1914 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokyklos atsiradimas siejamas su 1835 m. Seinuose įkurta gimnazija, kuri 1839 m. buvo perkelta į Suvalkus. 1840 m. jai buvo suteiktas Gubernijos berniukų gimnazijos titulas, o 1846 m. ji persikraustė į naujai pastatytą mūrinį pastatą. Gimnazistais tapdavo dažniausiai Suvalkų gubernijos berniukai, sėkmingai išlaikę stojamuosius egzaminus. Nors į gimnaziją buvo priimami visų luomų piliečiai, pirmenybę turėjo turtingesnieji, kurie privačių mokytojų buvo geriau paruošti. Buvo dėstoma tikyba, lotynų, graikų, vokiečių, prancūzų kalbos bei matematika, geografija, istorija, fizika, dailyraštis, piešimas. Pamokos trukmė - 1,5 valandos. Mokslas buvo mokamas, bet pažangūs gimnazistai nuo mokesčio būdavo atleidžiami. Gerai besimokantys galėdavo gauti ir šalpos organizacijos stipendiją. Gimnazijos auklėtiniams buvo siekiama įdiegti tinkamą išauklėjimą ir suteikti žinias stoti į universitetą. Po aštuonių mokslo metų sėkmingai išlaikę baigiamuosius egzaminus dažniausiai studijuodavo Varšuvos, Maskvos ir Peterburgo universitetuose, Seinų kunigų seminarijoje.

Nuo 1866 m. buvo įvestos rusų ir lietuvių (dvi savaitinės pamokos) kalbų pamokos. Abi jos buvo dėstomos iš rusiška abėcėle (Graždanka) parašytų vadovėlių. Tie, kurie baigimo atestate turėjo lietuvių kalbos egzamino pažymį, galėjo pretenduoti į valstybinę stipendiją studijuoti Maskvoje ir Sankt Peterburge. Be to buvo įsteigtos dešimt privačių stipendijų lietuviams tęsti mokslus aukščiau paminėtose universitetuose - caro valdžia siekė, kad daugiau lietuvių įgytų žinias ne lenkiškose aukštosiose mokyklose. Baigusieji Rusijos universitetus paprastai buvo siunčiami dirbti įvairiose Rusijos vietovėse, nes į lietuviškas gubernijas buvo leidžiama grįžti tik stačiatikiams. Visgi patraukti lietuvius į savo pusę nepavyko ir prieš Pirmąjį pasaulinį karą lietuviškos studijų stipendijos jau nebebuvo teikiamos.

XX a. pradžioje gimnazijoje sustiprėjo nacionalinio išsivadavimo idėjos. 1905 m. lenkų gimnazistai, protestuodami prieš rusifikacijos politiką, surengė streiką. Lietuvių gimnazistai nepasitenkindavo vien lietuvių kalbos pamokomis: vakarais aptarinėdavo Lietuvos istoriją, veikė nelegalus literatų būrelis (vadovas Juozas Asavičius), dalyvaudavo Suvalkuose veikusioje Lietuvos motinėlės organizacijoje. Atsidarė nelegalus knygynėlis, iš Maskvoje studijavusių lietuvių studentų buvo gaunama hektografu padauginta spauda.

Suvalkų berniukų gimnazijoje tikybą dėstė kunigai Juozas Stankevičius, Antanas Daukša, Motiejus Juodišius, Vincas Markevičius; lietuvių kalbos mokė Jonas Matulevičius, Vincas Kubilius, Ipolitas Liutostanskis, Jonas Kasakaitis, Juozas Šimanskis; klasikinių kalbų mokė Juozas Šimanskis ir Jonas Matulevičius. Matematiką dėstė Vladislovas Kondratavičius.

Gimnazijoje mokėsi Lietuvoje žinomi veikėjai: Gustavas Oskaras Aveidė, Pijus Andziulis, Jurgis Milančius, Aleksandras Osipovičius, Pranas Jucaitis, Motiejus Pečiulionis, Adomas Lastas, Petras Aravičius, Juozapas Radziukynas, Voldemaras Vytautas Čarneckis, Tomas Ferdinandas Žilinskas, Jurgis Gilius, Vincas Daukšys, Jonas Kriaučiūnas, Vincas Pietaris, Pranas Jucaitis, Petras Ardavičius ir Jokūbas Robinzonas.

Mokslus nutraukė Pirmasis pasaulinis karas, Suvalkų berniukų gimnazija buvo evakuota. Po karo, 1919 m. Suvalkuose šios gimnazijos pagrindu buvo įkurtos dvi lenkiškos mokyklos: Suvalkų Marijos Konopnickos licėjus bei Valstybinė Karolio Bžostovskio vardo gimnazija ir licėjus. Abi šios mokyklos veikia ir šiandien (2009 m.).

Mergaičių gimnazija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1866 m. buvo atidaryta Suvalkų mergaičių gimnazija, kurioje taip pat buvo galima papildomai mokytis lietuvių kalbos. Joje tikybą dėstė kunigai: Antanas Daukša, Vincas Markevičius, Simas Povilaitis, Juozas Stankevičius; inspektoriumi dirbo Andrius Botyrius. Mergaičių gimnazijoje mokėsi ir lietuvaitės (Kazimiera Kudirkaitė, Natalija Kovaliauskaitė bei kt.).

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]