Sutvirtinimo sakramentas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Atliekamas sutvirtinimo sakramentas

Sutvirtinimas arba konfirmacija (lot. confirmatio, „patvirtinimas, sustiprinimas“) – vienas iš 7 sakramentų (katalikų, ortodoksų tikėjime. Pastarieji Sutvirtinimą atitinkantį sakramentą (vad. graikišku žodžiu myronpatepimas“) teikia iškart po krikšto).

Katalikai, priimdami Sutvirtinimo sakramentą, turi turėti 15 metų, ir jau anksčiau būti priėmę Pirmąją Komuniją. Reikia pakartoti bei pagilinti tikėjimo tiesas, atlikti išpažintį, pasimelsti į Šv. Dvasią bei gauti iš savo parapijos klebono patvirtinimą apie pasiruošimą priimti Sutvirtinimo sakramentą (tai atliekama išduodant kortelę).

Teikimas[taisyti | redaguoti kodą]

Sutvirtinimą teikia vyskupas jo paskirtą dieną. Šis sakramentas laikomas būtinu krikšto malonei atbaigti. Yra 2 svarbiausi dalykai šiame sakramente:

  1. Patepimo ženklas – aliejus (krizma).
  2. Patepimo veiksmas – pažymėjimas (atliekamas vyskupo rankomis).

Reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Pažymėjimo, įspaudo svarbą sudaro tai, kad tikima patepimo ženklą tarsi įspaudžiant žymę žmogaus sieloje (lyg kokį nors antspaudą). Todėl sutvirtinimas priimamas tik kartą gyvenime.

Patepimo simbolika reiškia gausumo, džiaugsmo, gydymo ženklus, sietinus su įšventinimo ženklais. Tikintieji po Sutvirtinimo yra įpareigoti kitiems skelbti Jėzaus Kristaus meilę ir gerumą žodžiu ir darbais, net ginti tikėjimą.

Sutvirtinimo metu, kaip tikima, gaunamos šios 7 Šv. Dvasios dovanos: išmintis, supratimas, patarimas, tvirtumas, žinojimas, maldingumas, Dievo baimė.