Supraslė (miestas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Supraslė
lenk. Supraśl
   POL Supraśl COA.svg      POL Supraśl flag.svg   
Ogród renesansowy przy klasztorze 01.jpg
Renesanso architektūros stačiatikių vienuolynas

Supraslė
53°12′20″N 23°20′17″E / 53.20556°N 23.33806°E / 53.20556; 23.33806 (Supraslė (miestas))Koordinatės: 53°12′20″N 23°20′17″E / 53.20556°N 23.33806°E / 53.20556; 23.33806 (Supraslė (miestas))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Balstogės apskritis
Valsčius: Supraslio valsčius
Gyventojų (2010): 4 606
Plotas: 5,69 km²
Tankumas (2010): 809 žm./km²
Pašto kodas: Pl 16-030
Tinklalapis: www.suprasl.pl/
Commons-logo.svg Vikiteka: SupraslėVikiteka
Apie upę tokiu pačiu pavadinimu žr. Supraslė.

Supraslė[1] (lenk. Supraśl, brus. Супрасьль, Супрасьля, rus. Супрасль) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Supraslio valsčiuje, Balstogės apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Miestas yra apie 15 km į šiaurės rytus nuo vaivadijos centro Balstogės. Per miestą teka Supraslio upė. Miestas įsikūręs Balstogės aukštumose, Knišino girioje, istoriniame Palenkės regione. Miestas priklauso Balstogės aglomeracijai. Mieste įsikūrusi Knišino girios kraštovaizdžio parko administracija. Prie miesto prijungtas Podsupraslio kaimas. Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. DW676.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis - jotvingiai. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1795 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai. 1501 m. šioje vietovėje iš Grudeko atvykę vienuoliai pradėjo Supraslio stačiatikių vienuolyno statybas. Statybas finansavo Naugarduko vaivada Aleksandras Chodkevičius. 1504 m. karalius Aleksandras Jogailaitis savo įsaku patvirtino vienuolyno statybas, 1509 m. karalius Žygimantas Senasis dar kartą patvirtino šį leidimą. Vienuolyno bibliotekoje buvo kaupiami įvairūs raštai ir knygos. Žymiausias eksponatas buvo XI a.-XII a. parašytas Supraslės kodeksas. 1609 m. vienuolynas atiteko unitams ir tapo jų kultūros centru. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807-1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842-1914 m. Gardino gubernijai. 1824 m. vienuolyno valdymas atimtas iš unitų ir perduotas stačiatikiams. 1834 m. mieste įkurta milo gamykla. XIX a. pirmoje pusėje gyvenvietei suteiktos miesto teisės. 1906 m. įkurta Supraslio Šv. Trejybės parapija. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 19391941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Balstogės rajonui. 19411945 m. priklausė Trečiojo Reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945-1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1984 m. įkurta Supraslio Šv. Apaštalo Jono parapija. 2003 m. kovo 12 d. pradėtas naudoti Supraslio miesto herbas ir Supraslio miesto vėliava. 2004 m. rugsėjo 16 d. įkurta Supraslio stačiatikių akademija. 2005 m. įkurta Supraslio Marijos Lenkijos Karalienės parapija.

Paminklai[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1503 m. pastatytas Supraslio stačiatikių vienuolynas;
  • Šv. Trejybės bažnyčia pastatyta 1861-1865;
  • Neogotikinė evangelikų bažnyčia pastatyta 1870 m.;
  • Visų Šventųjų kapinių koplyčia pastatyta XVIII a.;
  • Evangelikų kapinės ir jose esančios 1885 m. ir 1904 m. pastatytos koplyčios;
  • Bucholtzo rūmai pastatyti 1892-1903 m.;
  • Kultūros namai pastatyti 1934 m.;
  • XVIII a. smuklė ul. Konarskiego 3 gatvėje;
  • Klasicistiniai Zacherto rūmai pastatyti XIX a..

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Miestai, su kuriais Supraslis yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]