Prekybos centras

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Prekybos centras – kaip vienas objektas suplanuotas, pastatytas ir valdomas prekybinis pastatas, kuriame yra daugiau nei 10 savarankiškų parduotuvių (nuomininkų), ir nuomojamam plotui skirta daugiau nei 5000 m². Kitaip tariant, prekybos centras yra dengta dirbtinė gatvė su parduotuvėmis. Prekybos centras neprekiauja, o nuomoja patalpas ir rūpinasi lankytojų pritraukimu. Prekybos centrai yra klasifikuojami pagal dydį ir koncepciją.

Klasifikacija

PC „Europa“

Pagal traukos teritoriją ir koncepciją prekybos centrai skirstomi į:

• kaimynystės prekybos centras, numatytas aptarnauti daugiausia pėsčiomis atvykstančių lankytojų teritoriją
• rajoninis prekybos centras, suplanuotas tenkinti miesto dalies poreikius
• regioninis prekybos centras pritraukia lankytojus iš viso miesto
• super-regioninis pritraukia lankytojus iš daugiau nei vieno miesto
• mados ir specializuotas prekybos centras orientuojasi į asortimentą arba rinkos segmentą
• jėgos centras išsiskiria dideliais parduotuvių plotais, siūlančiais išskirtinai platų asortimentą už žemiausias rinkoje kainas
• pramogų ir prekybos centruose didelę dalį užima laisvalaikio praleidimo operatoriai
• išparduotuvių/firminių parduotuvių centrai išsiskiria tuo, kad juose be tarpininkų veikia pačių gamintojų parduotuvės

Tipo populiarumas priklauso nuo rinkos prisotinimo. Jeigu augančiose ekonomikose dar vis varžomasi dydžiu, tai brandžios konkurencijos sąlygomis prekybos centrai statomi mažesni ant natūralių žmonių srautų arba rekonstruojami ir išplečiami jau veikiantys. Paprastai stambių prekybos centrų efektyvumą užtikrina traukos operatoriai, tačiau sparčiai auganti elektroninė prekyba mažina traukos operatorių indėlį plačiausiu prekių asortimentu ir žemiausiomis kainomis masinti lankytojus.

Prekybos centrų evoliucijoje išryškėjo penkios prekybos centrų kartos:

1. Traukos operatorius su smulkesnių prekybininkų eile priešais kasas
2. Traukos operatorius užima nereikšmingą prekybos centro dalį
3. Du ir daugiau traukos operatoriai, sujungti parduotuvių alėja
4. Prekybos centrai su ženkliu pramogų segmentu
5. Prekybos centrai, kuriuose trauka sukuriama prekinių ženklų ir asortimentų struktūra

Auganti elektroninės prekybos reikšmė įtakoja tolimesnę evoliuciją. Kol kas situacija sunkiai aprašoma, tačiau prekybininkams apjungiant įvairias veiklos sritis į vieningą visumą (omnichannel), internetinė prekyba didina apyvartų dalį, o parduotuvės prekybos centruose tarnauja labiau prekinių ženklų komunikacijai su vartotojais. Sparčiai augant elektroninei komercijai, prekybos centrai netenka galios apginti prekybininkų antkainių, todėl auga vartotojų jautrumas kainoms ir atsparumas vartojimo skatinimo priemonėms.

Anatomija

Pagrindiniai prekybos centro sėkmės elementai yra vieta, koncepcija, nuomininkų struktūra ir pozicionavimas. Vienintelis objektyvus sėkmės matavimo vienetas yra kvadratinio metro apyvarta. Prekybos centrui pastatas yra tik priemonė vykdyti prekybos centro veiklai:

– Vieta. Nors didžiausią įtaką vietos parinkimui daro demografija ir disponuojamų pajamų kiekis traukos teritorijoje, neteisinga koncepcija, gali ilgainiui ją sugadinti. Konkurentų atsiradimas, netinkamas nuomojamų kvadratinių metrų kiekis arba pateikimas gali sugadinti net geriausią vietą.

– Koncepcija tai pastato programavimas suderinant rinkos poreikius su pastato galimybėmis, t. y. kaip ateityje bus nuomojama, valdoma ir reklamuojama parduotuvių alėja. Architektūra yra tik matomoji koncepcijos dalis. Prekybos centras yra dengta dirbtinė gatvė su išspręstais natūralios parduotuvių gatvės trūkumais. Prekybos centro fasadas yra viduje, o išskirtinis įėjimas simbolizuoja prekybos centro valdytojų kuriamos istorijos pradžią. Interjero tikslas sumažinti jautrumą kainoms ir išryškinti parduotuvių koncepcijų įvaizdį.

– Nuomininkų struktūra. Skirtingai nei centrinėse miesto gatvėse, prekybos centrų prekinių ženklų parinkimas yra valdomas procesas. Nuo strategijos ir galutinio rezultato matymo priklauso nuomos proceso sėkmė. Apsipirkimai pagal pirkėjų elgesį skirstomi į impuslyvius, tikslinius ir palyginamuosius. Skirtingos žmonių grupės, skirtingai priima sprendimus. Prekiniai ženklai pasižymi skirtinga sinergija ir indėliu į viso prekybos centro patrauklumą. Parduotuvių tinklai turi skirtingas plėtros strategijas, t. y. jei tinklui svarbu atsidaryti parduotuvę visur, kur yra apyvartos, tai prekybos centrui reikia siekti unikalumo.

– Valdymas. Profesionaliausi valdytojai nuomos ir paslaugų sutarčių administravimui skiria mažiausią pastangų dalį. Daugiausiai dėmesio skiriama bendravimui su bendruomene ir komunikacijai. Teisingas pozicionavimas yra svarbiausias valdytojų tikslas.

Galerija

• 
  „GO9“
• 
  Vilniaus „Akropolis“
• 
  Kauno „Akropolis“
• 
  „Mega“