Suomijos Didžioji Kunigaikštystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Suomijos Didžiosios Kunigaikštystės herbas

Suomijos Didžioji Kunigaikštystė (suom. Suomen suuriruhtinaskunta, šved. Storfurstendömet Finland, rus. Великое княжество Финляндское) – autonominė Rusijos imperijos teritorija, egzistavusi nuo 1809 iki 1917 m. Valdyta Rusijos imperatoriaus, kaip didžiojo kunigaikščio.

Po Rusijos-Švedijos karo 1809 m. Suomijos teritorija buvo prijungta prie Rusijos kaip Suomijos Didžioji Kunigaikštystė. 1809 m. rugsėjo 17 d. sudaryta personalinė unija. 1812 m. prie kunigaikštystės prijungta Karelija (arba Senoji Suomija). 1899 m. vasario 15 d. Rusijos imperatorius priėmė manifestą dėl Rusijos įstatymų pirmenybės prieš suomių. 1917 m. gruodžio 6 d. paskelbta Suomijos nepriklausomybė nuo Rusijos.

Sostinė – Turku (nuo 1809 iki 1812 m), Helsinkis (nuo 1812 iki 1917 m). Plotas (1910 m) – ~360 000 km².

Buvo suskirstyta į 8 provincijas (rus. губерния, šved. län, suom. lääni): Turku ir Porio, Kuopijo, Vasos, Ūsimos, Mikelio, Hemės, Oulu ir Vypurio.