Sumelos vienuolynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:40°42′39″N 39°37′14″E / 40.71083°N 39.62056°E / 40.71083; 39.62056


Sumelos vienuolynas (gr. Παναγία Σουμελά, turk. Sümela Manastırı) – pastatytas stačios uolos skardyje yra Altindere slėnyje netoli Mačkos gyvenvietės, Trabzono provincijoje, Turkijoje. Altindere nacionaliniame parke esantis vienuolynas yra šio regiono lankomiausia turistų vieta. Vienuolynas yra 1200 m virš jūros lygio.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Bizantijos epochos pradžioje, aplink Trabzoną esančiuose kalnuose buvo pastatyta daug vienuolynų. Jie buvo krikščioniškų žemių pasienio tvirtovės. Sumelos vienuolynas buvo vienas iš didžiausių čia esančių vienuolynų. Nežiūrint, kad Altindere slėnyje visus metus yra lietingas ir drėgnas klimatas, šis vienuolynas išsilaikė geriausiai.

Pagal legendą, šventos Mergelės Panagijos Sumelos (gr. Παναγία Σουμελά - iš σου Μελά, t. y.. iš „Juodojo kalno“) vienuolyną pastatė 386 m. iš Atėnų atvykę du vienuoliai, Barnaba (pravoslavų vadinamas Varnava[1]) ir Sofronijus, kai kalnų oloje rado Mergelės Marijos ikoną.

Vienuolynas ne kartą buvo sugriautas, nuniokotas ir vėl atstatytas. VI a. Justiniano I nurodymu vienuolynas buvo atstatytas ir išplėstas imperatoriaus karvedžio Belisarijaus pastangomis.

Bizantijos imperatoriai rūpinosi Sumelos vienuolynu ir jis buvo turtingiausias ir įtakingiausiasTrapezundo imperijos vienuolynas valdant Komninų dinastijai. Vienuolynas dabartines formas įgavo XIII a. valdant Trapezundo imperatoriui Aleksijui III, kai vienuolynas gavo didelę paramą iš imperijos iždo. Imperatoriaus sūnus Manuilas III ir vėlesni valdovai nuolat rėmė Sumelos vienuolyną.

1461 m. žlugus Trapezundo imperijai, osmanų sultonas Mehmedas II, sultonato įstatymu, vienuolynui suteikė teises ir privilegijas, kurias išsaugojo ir vėlesni imperijos sultonai. Vienuolių, piligrimų ir keliautojų tarpe Sumelos vienuolynas išliko populiarus iki XIX a.

Po Turkijos nepriklausomybės karo ir 1923 m. pasirašytos Lozanos sutarties, Turkiją palikus graikams, Sumelos vienuolynas buvo apleistas. Vienuolyno relikvijos, tarp jų ir Panagijos Sumelos ikona, 1931 m. išvežtos į Graikiją.

Dabar Sumelos vienuolynas yra turizmo objektas. Turkijos vyriausybės užsakymu yra atliekami restauracijos darbai.

Duomenų apie vienuolyno įkūrėjų palaidojimo vietą nėra, o rugpjūčio 18 d. yra vienuolyno įkūrėjų atminimo diena[2].

Sumelos vienuolyno kompleksas[taisyti | redaguoti kodą]

Sumelos vienuolyno kompleksą sudaro: uolos bažnyčia, kelios varpinės, virtuvė, studentų kambariai, svečių kambariai, biblioteka ir šaltinis, kurį graikų ortodoksai labai garbina ir vadina „Šuliniu į dangų“. Pastato keturis aukštus užėmė vienuolių gyvenamosios patalpos – 72 celės, o penktas aukštas buvo fortifikacinė galerija, tarnavusi vienuolyno apsaugai.

Įėjime, lygiagrečiai skardžiui, yra didelis akvedukassu daug arkų, kuriuo vanduo buvo tiekiamas į vienuolyną.

Į vienuolyną galima patekti tik siaurais, ilgais laiptais. Šalia įėjimo yra sargybos patalpa. Patekus į vidinį kiemą iš kairės yra keletas vienuolyno pastatų. Ola, kuri buvo perdaryta į bažnyčią, yra vienuolyno centre. Iš dešinės – biblioteka.

Vidinės ir išorinės bažnyčios ir varpinės sienos papuoštos freskomis. Bažnyčia freskomis buvo papuošta Aleksijaus III laikais, o varpinės – XVIII a. Freskose vaizduojamos scenos iš biblijos, daugelis freskų labai pažeistos.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Sumelos vienuolynas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka