Dire Straits (albumas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Sultans of Swing)
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Dire straits yra debiutinis britų roko grupės Dire Straits albumas, išleistas 1978 (žr. 1978 muzikoje). Albumas buvo pastebėtas dėl singlo „Sultans of Swings“, kuris tapo JAV hitu po penkių mėnesių, kai buvo išleistas albumas, sėkmės.

Albumo dainos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. „Down To The Waterline“ – 3:55
  2. „Water Of Love“ – 5:23
  3. „Setting Me Up“ – 3:18
  4. „Six Blade Knife“ – 4:10
  5. „Southbound Again“ – 2:58
  6. Sultans Of Swing“ – 5:47
  7. „In the Gallery“ – 6:16
  8. „Wild West End“ – 4:42
  9. „Lions“ – 5:05

Charts[taisyti | redaguoti kodą]

AlbumasBillboard (Šiaurės Amerika)

Metai Chart Pozicija
1979 Pop Albumai 2

Singlai – Billboard (Šiaurės Amerika)

Metai Singlas Chart Pozicija
1979 „Sultans Of Swing“ Pop Singlai 4

Sultans of Swing[taisyti | redaguoti kodą]

Originalus Dire Straits – Sultans Of Swing viršelis

„Sultans of Swing“ – pirmasis britų roko grupės Dire Straits išleistas singlas. 1979 m. jis pateko į JAV populiariosios muzikos sąrašą. Singlo pasisekimas paaiškėjo tik praėjus daugiau nei pusmečiui po šios grupės debiutinio albumo, išleisto 1978-ųjų spalį. Ši daina pateko į top dešimtukus ir Jungtinėje Karalystėje, ir JAV, bei paskatino išparduoti albumą, kuris taip pat tapo hitu.

Su šia, palyginti suprantama melodija ir vokalu, daina buvo apibūdinta turinti tiek blankaus disko stiliaus požymių, tiek vis atsirandančio pank tempo. Dainos „Sultans of Swing“ sudėtis buvo paprasta: dvi gitaros, bosinė gitara ir aiškus mušamųjų keturių ketvirtinių metras. Daugelio instrumentų, taip pat gerai kaip ir vokalo, pasirodymai buvo atlikti grupės įkūrėjo ir lyderio Mark Knopfler.

Šios dainos istorija pasakoja, jog keli džiazo grupės nariai iš darbininkų klasės, norėję groti individualią muziką mažame Londono klube, nesvarbu, kokie popūliarūs jie bebūtų.

Albumo dainos versijai būdinga ištęsta gitaros solinė partija. Knopfler improvizavo ir prailgino solo partiją daugelį kartų per gyvo garso pasirodymus. Įžymiausios jos versijos skamba Alchemy albume ir BBC „sesijų“ įrašuose.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]