Sulimovo šuo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sulimovo šuo

Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
( Carnivora)
Šeima: Šuniniai
( Canidae)
Šeima: Tikrieji šunys
( Canini)
Gentis: Šunys
( Canis)
Rūšis: Sulimovo šuo
( Canis lupus familiaris × Canis aureus)

Sulimovo šuo (rus. собакa Сулимова) – Rusijoje sukurta šunų veislė, šakalo ir šuns hibridas. Veislė gauta kryžminant Laplandijos elninius šunis ir Turkmėnijos paprastąjį šakalą. Veislė sukurta Aerofloto kompanijos saugos tarnybai.

Veislę sukūrė Klimas Sulimovas (Клим Сулимов), Rusijos D. Lichačiovo Kultūros ir gamtos paveldo mokslinio tyrimo instituto (rus. Российский научно-исследовательский институт культурного и природного наследия имени Д. С. Лихачёва) Tradicinio gamtos naudojimo kultūros centro rus. Центра традиционной культуры природопользования) vedantysis mokslinis bendradarbis.[1]

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veislė pradėta kurti 1975 m., o sprogmenų paieškai imta naudoti 2002 m. Pradžioje Sulimovo šunys naudoti TSRS Vidaus reikalų ministerijos Ekspertiniame kriminalistikos centro (rus. Экспертно-криминалистический центр) odorologijos laboratorijoje. Tada šie šunys buvo naudojami kaip laboratoriniai odorologinio tyrimo gyvūnai.

Dabar veislė naudojama aerouostų saugos tarnybose kaip aptikimo šunys. Sulimovas teigė: „Mano šunys derina arktinių elninių šunų, kurie gali dirbti šaltyje iki -70 °C, ir šakalų, kuriems tinka karščiai iki +40 °C, savybes. Jie puikiai tinka mūsų šalies [Rusijos] gamtinėms sąlygoms.“[2]

Jie vadinami Sulimovo šunimis pagal veislės kūrėją. Veislė ateityje gali būti oficialiai užregistruota. 25 šios veislės šunys naudojami Maskvos Šeremetjevo oro uoste, kur ieško draudžiamų gabenti objektų, ypač sprogalų.

Pavadinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sulimovo šunis dar vadina ir:

  • kvarteronas (rus. квартерон) – iš lot. quartus 'ketvirtis' ('turintys ketvirtį šakalo kraujo');
  • šalaika, šakalaika (rus. шалайка, шакалайка) – iš rus. шакал 'šakalas' + rus. лайка 'laika';
  • šabaka (rus. шабака) – iš rus. шакал 'šakalas' + rus. собака 'šuo',[3].

Veisimas ir biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veisiant šios veislės šunis šakalų jaunikliai patinėliai turi būti auginami arktinių elninių šunų kalių, kad prie jų priprastų ir vėliau galėtų su jomis poruotis. Šakalų patelės su šunų patinais sutaria lengviau. Gryni šakalų ir šunų hibridai (pusė genų iš vienos pusės, pusė – iš kitos) sunkiai dresuojami, todėl buvo kryžminti su viena tėvine forma – elniniais šunimis. Taip gauti ketvirtiniai hibridai (ketvirtis genų – šakalo).

Šie hibridai maži, vikrūs, gerai dresuojami, turi puikią uoslę.

Šakalų ir šunų hibridai 7 kartas buvo veisiami grupės viduje, kad nusistovėtų veislės požymiai. Siekiant sustiprinti dresuojamumą į Sulimovo šunų liniją buvo įlieta foksterjerų ir špicų kraujo. Veislės šunys yra lengvai dresuojami, turi puikią uoslę. Dabar egzistuoja apie 40 šios veislės šunų, visi jie yra Aerofloto nuosavybė. Nuo mažų dienų juos dresuoja atpažinti 12 sprogalų komponentų. Skirtingai nei kiti aptikimo šunys, Sulimovo šunys ieškodami yra iniciatyvūs.[4]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Viegas, Jennnifer. Animal Planet: Jackal-Dog Created for Airport Security
  2. „Russian airline’s top dogs fight terror“, BBC News, 13 December 2002
  3. Шабака такая Archyvuota kopija 2011-12-03 iš Wayback Machine projekto. // Новая газета. – № 87. – 2002. – 25 ноября.
  4. National Geographic Documentary, The Science of Dogs Archyvuota kopija 2013-10-29 iš Wayback Machine projekto., aired 2011