Sukumai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Basukuma
Bundesarchiv Bild 105-DOA0044, Deutsch-Ostafrika, Einheimische Bevölkerung.jpg
Gyventojų skaičius 5,5 mln.
Populiacija šalyse Tanzanijos vėliava Tanzanija
Kalba (-os) kisukuma
Religijos krikščionybė
Giminingos etninės grupės njamveziai

Sukumai, basukumai (Basukuma, suah. Wasukuma) – Tanzanijos etninė grupė, kuri kalba kisukuma kalba, priklausančia bantu kalboms. Jų priskaičiuojama 5,5 mln., ir tai yra didžiausia Tanzanijos etninė grupė, sudaranti net 16 proc. gyventojų.

Arealas[taisyti | redaguoti kodą]

Sukumų gyvenamas istorinis regionas yra vadinamas Usukuma (angl. Sukumaland) ir sudaro šiaurinę dalį istorinio Unjamvezio regiono. Jų etnonimas reiškia "šiaurė". Patys sukumai turi dvigubą tapatybę. Jie savokia save kaip atskirą etninę grupę, tačiau tuo pačiu laiko save viena iš penkių njamvezių (plačiaja prasme) genčių (kartu su njamveziais (siauraja prasme), sumbvais, kimbais ir konongais).

Sukumai paplitę dab. Tanzanijos šiaurėje, į pietus ir pietryčius nuo Viktorijos ežero. Jie užima rytines Mvanzos ir Šinjangos administracinių regionų dalis. Tai - lygumų savanų regionas, pasižymintis dideliu karščiu ir menkais krituliais. Sukumų arealui priklauso ir garsusis Serengetis.

Į vakarus nuo sukumų gyvena zinzai, pietvakariuose - sumbvai, pietuose - njamveziai, pietryčiuose - nilambai. Rytuose sukumų teritorijos atsiremia į Rytų lūžio kalnagūbrį, už kurio - masajų gyvenamos teritorijos. Šiaurės rytuose sukumų teritorijos ribojasi su smulkiomis bantų tautelėmis, kurių svarbiausia yra kereviai. Nilotai tatogai gyvena susimaišę su sukumais tame pačiame areale.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Sukumų protėviai į šias teritorijas atsikėlė bantų migracijų laikais. II tūkst. viduryje, nilotų migracijos laikais, į jų teritorijas migravo nilotų kilmės gyvulių augintojai datogai (taturu). Legendos pastaruosius laiko monarchijos tradicijų nešėjais. Tokiu būdu sukumų regione nusistovėjo ekonominis pasidalinimas tarp žemdirbių ir gyvulių augintojų.

Skirtingai nei vakariniai ir šiauriniai sukumų kaimynai prie Viktorijos ežero (zinzai ir kereviai), sukumai niekuomet nesukūrė stipresnio politinio junginio, o gyveno susiskaldę į smulkius gentinius susivienijimus, kurių priskaičiuojama apie 52. Šiems susivienijimams vadovavo vadai, tituluojami ntemi. Jie buvo laikomi taturu kilmės, kaip ir vietos žyniai, tituluojami bafumu.

XIX a. sukumai dalyvavo kaip tarpininkai prekyboje tarp Zanzibaro sultonato rytuose ir Viktorijos ežero valstybių vakaruose. Amžiaus paskutiniaisiais dešimtmečiais sukumai trumpam atsidūrė njmavezių vado Mirambo hegemonijoje. Po 1890 m. atėjus vokiečiams kolonistams, jų tradicinė monarchija, t. y. genčių vadai, buvo palikti. Tačiau vokiečiai neretai nutraukdavo vietines dinastijas, paskirdami ntemiais lojalesnius atstovus iš pakrantės (akida). Nuo 1919 m. krašte viešpatavę britai siekė sujungti visus genčių vadus į vieną sukumų federaciją.

Gančių vadų dinastijos tęsėsi iki 1962 m, kuomet po Tanganikos nepriklausomybės karalystės buvo panaikintos.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Sukumų muziejaus tinklalapis