Sudervė

Koordinatės: 54°46′48″š. pl. 25°05′13″r. ilg. / 54.780°š. pl. 25.087°r. ilg. / 54.780; 25.087 (Sudervė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sudervė
{{#if:
Sudervės bažnyčia
Sudervė
Sudervė
54°46′48″š. pl. 25°05′13″r. ilg. / 54.780°š. pl. 25.087°r. ilg. / 54.780; 25.087 (Sudervė)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus rajono savivaldybės vėliava Vilniaus rajono savivaldybė
Seniūnija Sudervės seniūnija
Gyventojų (2021) 588
Vikiteka Sudervė
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Sudervė̃
Kilmininkas: Sudervė̃s
Naudininkas: Sùdervei
Galininkas: Sùdervę
Įnagininkas: Sùderve
Vietininkas: Sudervėjè
Istoriniai pavadinimai rus. Судерва, Котари[2], lenk. Suderwa

Sudervė – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, į šiaurės vakarus nuo Vilniaus, 8 km nuo automagistralės  A2  VilniusPanevėžys , prie Sudervėlės upės (Neries dešinysis intakas). Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos. Stovi Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1802 m., su XIX a. varpine), netoliese – Riešės ežeras, „Vilnojos“ akmens skulptūrų parkas (4 ha), prie Vilnojos ežero. Veikia Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinė mokykla, pradinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-14016).

Įvažiuojant į Sudervę
Pakelės koplytėlė
Sudervės girininkija

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rašytiniuose šaltiniuose Sudervė minima 1493 m., tada čia buvo dvaras, 1504 m.- valsčius.[3] XVI a. 2 pusėje – seniūnija. 1594 m. Sudervė priskirta Vilniaus stačiatikių Švč. Trejybės brolijai, ši 1669 m. ją pardavė Vilniaus jėzuitų naujokynui. XVIII a. antrojoje pusėje Sudervę įgijęs Vilniaus vyskupas I. J. Masalskis 1782 m. pastatydino bažnyčią. 1783 m. įsteigta parapija.

1833 m. Sudervės dvaras atiteko vyskupui V. Volčackiui. 1873 m. buvo 11 namų. XIX a. Sudervė – miestelis, seniūnijos centras Vilniaus apskrities Riešės valsčiuje.[4] 1920–1939 m. Sudervė priklausė Lenkijos valdomam Vilniaus kraštui. II pasaulinio karo laikotarpiu 1944 liepą per vadinamąją Aušros vartų operaciją Armijos Krajovos brigada Sudervėje sumušė Vokietijos kariuomenės radijo perėmimo stoties įgulą. SSRS okupacijos metais Sudervė buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė.

2022 m. rugpjūčio 18 d. LR Prezidento dekretu patvirtintas Sudervės herbas.[5]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1504 m. Sudervės valsčiaus centras ?
XIX a. – 1950 m. Riešės valsčius Vilniaus apskritis
19501995 m. Sudervės apylinkės centras Vilniaus rajonas
1995 Sudervės seniūnijos centras Vilniaus rajono savivaldybė

Architektūra ir dailė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ant kalvos – Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios statinių kompleksas (XIX a.). Bažnyčia (1803–22, manoma, architektas kunigas L. Bortkevičius, remontuota 1852, architektas T. Tišeckis, 1876, 1883, 1903, 1927) rotondinė, kupolinė, su šešių kolonų žiedine dorėniškąja kolonada; fasadai klasicistinių formų, arkinėse nišose – 6 skulptūros (tarp jų – Jonas Evangelistas, Lukas Evangelistas, Šv. Petras, visos 1820, skulptorius I. Gulmanas). Viduje – XIX a. 1 pusės sienų ir kupolo tapyba, didžiojo altoriaus paveikslas (visų dailininkas N. Ylakavičius), yra 10 barokinių angeliukų skulptūrų (XVIII a. pabaiga), XIX a. paveikslų, vargonai, katalikų liturginių rūbų komplektas (XIX a. 2 pusė). Istorizmo stilistikos varpinė (1929, architektas J. Borovskis) ir tvora su vartais (XIX a. 2 pusė), jos rytinėje dalyje – koplytėlė su skulptūra. Dvaro sodybos fragmentai: klasicistiniai rūmai (XIX a. 1 pusė, 20 a. pradžioje iš dalies rekonstruoti), oficina (19 a. pabaiga–20 a. pradžia), rūsys (18 a. pabaiga–19 a.).

Prie Vilnojos ežero – skulptūrų parkas Vilnoja (skulptūros eksponuojamos sausumoje ir ežere); jame ir 2010 iš Vilniaus perkelta modernistinė skulptūra Tauras (1974, skulptorius Steponas Šarapovas). Parke yra ir skulptūra Paukštis (autorius – Aloyzas Smilingis). Skulptorius, tapytojas Aloyzas Smilingis (1938–2023), keletą dešimtmečių gyvenęs ir dirbęs Sudervėje, palaidotas Sudervės kapinėse.


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.
1868 m.*[2] 1905 m.[6] 1931 m.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[9] 1979 m.sur.[10] 1982 m.[11]
69 85 111 84 147 188 303
1987 m.[12] 1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[3] 2021 m.sur.[15] - -
344 397 459 523 588 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 775 psl.
  3. 3,0 3,1 „Sudervės“. Suarchyvuotas originalas 2012-05-03.
  4. Suderwa (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 549 psl. (lenk.)
  5. „Dėl Sudervės herbo patvirtinimo“. 2022 m. rugpjūčio 18 d. dekretas Nr. 1K-1102. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nuoroda tikrinta 2024-03-09.
  6. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  7. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. SudervėMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 329 psl.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. SudervėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 456 psl.
  12. Sudervė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 126
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Kernavė – 20 km
Dūkštos – 9 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Čekoniškės – 5 km AVIŽIENIAI – 7 km
VILNIUS – 21 km