Stupelių piliakalnis

Koordinatės

56°10′11″š. pl. 25°27′56″r. ilg. / 56.16968°š. pl. 25.46549°r. ilg.

Vieta

Latvija

Seniūnija

Viesytės savivaldybė
Ritės valsčius

Aukštis

30 m

Plotas

3 400 m²

Naudotas

I tūkst. pr. m. e. – XII a.

Tirtas

1976–1979 m.

Stupelių piliakalnis (latv. Stupeļu pilskalns) – piliakalnis Sėloje, Viesytės savivaldybės teritorijoje, Ritės valsčius, Latvija. Tyrinėtas 1976–1979 m. Stupelių piliakalnio aukštis apie 30 m; tai vienas iš didžiausių Sėlos piliakalnių. Jo 3 ha ploto papėdės gyvenvietė yra vos 3 km į šiaurę nuo Lietuvos ir Latvijos sienos.

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stupelių piliakalnis yra apie 30 m aukščio; tai vienas iš didžiausių Sėlos piliakalnių. Jo aikštelės dydis 3 400 m². Piliakalnis 6–10 m žemiau aikštelės įtvirtintas terasomis. Tyrimų metu išskirti du jo apgyvendinimo etapai, tarp kurių yra nemaža spraga. Apatinis kultūrinio sluoksnio horizontas datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e.–III a. Tuo metu įtvirtinimai buvo aikštelės pakraščiu įkasti rąstai. Kultūriniame sluoksnyje rastas akmeninis kirvukas, trintuvai, kauliniai adikliai, moliniai verpstukai, geležinis meškerės kabliukas. Jame aptikta grublėta keramika sudaro 31,5 %, lygi – 27,4 %, brūkšniuota – 20,2 %, gludinta – 7,7 %, sėlių kraštui būdingais įstrižais įspaudais ornamentuota keramika – 9,1 %.

Viršutinis piliakalnio kultūrinis sluoksnis datuojamas X–XII a. Tuo metu įtvirtinimai buvo sustiprinti. Aikštelės pakraštyje aptiktas akmenų grindinys, ant kurio stovėjo medinė vienguba gynybinė siena, paremta trumpais skersiniais. Giliau aikštelėje stovėjo rentinių pastatai, kurių vietose išliko iš akmenų krauti židiniai, molinės ir akmeninės krosnys. Kultūriniame sluoksnyje rasta geležinių ietigalių ir strėlių antgalių, kriauklių, stiklinių ir gintarinių karolių, bronzinių lazdelės formos smeigtukų, pasagos formos segių, apyrankių gyvuliniais motyvais puoštais galais, žiedų, karolių, du sidabriniai strypai, susukti į žiedą. Sluoksnyje aptikta lygi keramika sudaro 54,7 %, grublėta – 24,5 %, žiesta – 11,1 %, gludinta – 2,9 %, brūkšniuota – 2,4 %, įstrižais įspaudais ornamentuotos keramikos rasta 4,4 %.

Stupelių piliakalnio papėdės gyvenvietėje geriau išsiskyrė tik viršutinis kultūrinis sluoksnis, nors rasta ir paskirų ankstesnių epochų radinių, patekusių čia greičiausiai iš piliakalnio (akmeninio kalto fragmentas, akmeninio kirvuko ruošinys). Šis sluoksnis datuojamas X–XII a. Kultūriniame sluoksnyje rasta geležinių peilių, pjautuvų, ylų, adatų, stilizuota skrynios rankena, kirstukų, smeigtukų, strėlių antgalių (mažiau negu piliakalnyje), ietigalių, pentinų, žąslų dalių, bronzinė kryžinė segė, pasagos formos segių, apyrankių gyvuliniais galais, žiedų, trapecinis pakabutis, žvangučių, kaulinių smeigtukų, lokio ilčių kabučiai, molinių, akmeninių ir kaulinių verpstukų, akmeninių galąstuvų, molinių tiglių, kaulinių šukų (3 pav.). Jame lygi keramika sudaro 38,6–51,2 %, grublėta – 26–30,7 %, žiesta – 8,7–18,5 %, gludinta – 1,6–3,6 %, brūkšniuota – 1,2–2,5 %, įstrižais įspaudais ornamentuota keramika – 4,6–9,1 %. Kasant sluoksniais fiksuoti keramikos procentinės sudėties pokyčiai. Palyginus X–XII a. pirmosios pusės ir XI a. antrosios pusės–XII a. sluoksnius, matyti pakitusios keramikos proporcijos: sumažėja grublėtos keramikos – nuo 38,6 % iki 18,1 %, įstrižais įspaudais ornamentuotos keramikos – nuo 13,2 % iki 7,5 %, padidėja žiestos – nuo 7 % iki 26,2 %, lygios – 32,1 % iki 47 %.

Iš gyvenvietėje stovėjusių pastatų išliko molinių kupolinių krosnių liekanų, akmenų grindinių, plūkto molio aslų liekanų.

Prie vakarinio piliakalnio šlaito guli Didysis Stupelių akmuo.

Aplinkiniai piliakalniai

Muldeniekų piliakalnis 15 km

Gribtainių piliakalnis 10 km
Margos kalnas 400 m

Knavų piliakalnis 7 km

Strobukų piliakalnis 19 km