Studentų gamtininkų mokslinė draugija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Studentų gamtininkų mokslinė draugija
SantrumpaSGMD
TipasStudentų organizacija
Oficialus statusasAsociacija
BūstinėSaulėtekio al. 7, C111, Vilnius
Koordinatės54°43′20″š. pl. 25°19′35″r. ilg. / 54.722156°š. pl. 25.326439°r. ilg. / 54.722156; 25.326439
Tinklalapishttp://www.sgmd.lt

Studentų gamtininkų mokslinė draugijastudentų organizacija, įsikūrusi Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete. Draugija atvira visiems (ne tik gamtininkams ir ne tik studentams), norintiems dalyvauti jos veikloje.

Tikslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Skatinti studijuoti, gilinti žinias gamtos mokslų srityje. (informacija apie gamtos mokslų studijas moksleiviams, pirmakursių kuravimas)
  • Suburti studentų bendruomenę; stiprinti ryšius tarp skirtingų institucijų, studijų pakopų (studentų aktyvumo, socialinio kapitalo kaupimo skatinimas fakultete, skatinimas dirbti pagal specialybę, projektinė veikla, kelionių organizavimas)
  • Dalintis mokslui reikalingais ištekliais ir drauge ugdyti specialiuosius ir bendruosius sugebėjimus (informuoti apie studijų užsienyje galimybes, paskaitų ir seminarų organizavimas, bendrasis mokymasis rašyti mokslinį darbą ir daryti pranešimus, dalinimas tekstine, vaizdine, garsine medžiaga)
  • Racionaliai stebėti, pagal galimybes keisti organizacijos aplinką ir teikti informaciją draugijos nariams apie ją (aplinkosauga – įstatymų stebėsena, informavimas apie Vilniuje vykstančius renginius, studentų apklausos, fakulteto aplinkos humanizavimas).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

SGMD yra sovietmečiu VU Gamtos mokslų fakultete veikusios SMD (Studentų mokslinės draugijos) tąsa. Jos pagrindinė veikla buvo mokslinės konferencijos organizavimas. Taip pat vyko įvairūs susirinkimai, susitikimai su mokslininkais, vidurinių mokyklų moksleiviais, ekskursijos ir išvykos, gamtos apsaugos būrelio nariai talkino atliekant biotechnines priemones įvairiuose respublikos draustiniuose, buvo leidžiami sienlaikraščiai ir teminiai stendai.

Daug žinomų mokslininkų dalyvavo SMD veikloje:

  • Biologai: Alfonsas Merkys, Vytautas Rančelis, R. Lekevičius, Vaidutis Kučinskas, K. Jankevičius, I. Ignatavičiūtė, I. Eitminavičiūtė, Ričardas Kazlauskas, V. Žalakevičius, E. Lekevičius;
  • Geografai: Česlovas Kudaba, A. Mikalauskas, A. Stanaitis, V. Minkevičius, V. Ščemeliovas, P. Korkutis, M. Mikalajūnas, E. Červinskas, V. Kirklys, D. Galvydytė, P. Kavaliauskas; geologai: A. Grigelis, J. Paškevičius, A. Gaigalas, A. Jurgaitis, P. Suveizdis, V. Juodkazis, V. Kadūnas

1946 m. spalio mėn. įvyko pirmieji susirinkimai. Stimulą šiai veiklai davė Universiteto vadovybė, paraginusi katedrų vedėjus steigti prie katedrų studentų mokslinius būrelius. Moksliniai studentų veiklai didelį dėmesį skyrė komjaunimas, tačiau vieningo organizacinio vieneto nebuvo. Tuo metu VU GMF veikė moksliniai būreliai: augalų fiziologijos – botanikos (vadovas prof. J. Dagys), zoologijos (Augustinas Mačionis), geologijos – geografijos (Juozas Dalinkevičius).

1947 m. spalio mėn. 26-27 dienomis įvyko pirmoji Universiteto mokslinė konferencija, kurioje dirbo trys sekcijos. Į ją susirinko mokslininkai ir studentai. Ją atidarė Lietuvos TSR Mokslų Akademijos prezidentas Juozas Matulis. Studentų mokslinė draugija telkdama gabius ir darbščius studentus į mokslo tiriamąjį darbą, tapo rimta katedrų, dekanatų ir rektorato pagalbininke.

1948 m. oficialiai išrenkama pirmoji gamtos mokslų fakulteto SMD taryba jos pirmininku tapo K. Jankevičius, įkuriami genetikų – zoologų, genetikų – botanikų būreliai.

1949 m. antroji mokslinė konferencija. 1949–1951 m. fakulteto SMD pirmininkas – V. Ščemeliovas.

1951–1952 m. įsteigus gyvulių fiziologijos katedrą, pradėjo veikti gyvulių fiziologų būrelis, įsikuria metereologų-klimatologų būrelis.

1951–1953 m. fakulteto SMD pirmininkas – A. Merkys.

1953 m. pasibaigus šeštajai konferencijai įvyko pirmoji respublikinė mokslinių darbų apžiūra.

1954 m. septintojoje konferencijoje dirbo trys sekcijos: Biologijos, Geografijos ir Geologijos.

1957 m. fakultete įsteigtas ateistinis būrelis. Vadovas V. Chomskis.

1960 m. fakultete įsteigta Gamtos apsaugos draugija.

1962 m. fakultete buvo įkurta biochemijos, biofizikos ir genetikos katedra. Pradžioje veikė bendras būrelis su trimis sekcijomis – biochemijos, biofizikos ir genetikos. Vėliau sekcijos persiorganizavo į atskirus savarankiškus būrelius.

1963–1973 m. fakulteto SMD mokslinis vadovas buvo V. Rančelis.

1964 m. biofizikai įsteigė kibernetikų būrelį, kuriame dirbo įvairių Vilniaus miesto vidurinių mokyklų moksleiviai.

1964 m. SMD pradėjo organizuoti fakulteto atvirų durų dienas, kurių metu studentai – pirmakursiai supažindinami su atskirų katedrų ir laboratorijų vykdomais tyrimais.

Nuo 1969 m. konferencijos metu studentai perskaito virš 100 pranešimų. Į jas yra kviečiami ir dalyvauja studentai iš kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų (CVVPI, LŽŪA), taip pat buvo kviečiami iš kitų Tarybų Sąjungos miestų (Minsko, Rygos, Tartu, Leningrado, Maskvos, Tbilisio, Kijevo). Studentai pristatė geriausius pranešimus, buvo komandiruojami į Sąjungos aukštąsias mokyklas. Kiekvienai konferencijai buvo išleidžiama programa lietuvių ir rusų kalbomis.

1973–1984 m. fakulteto SMD mokslinė vadovė buvo doc. D. Galvydytė.

1974 m. organizuojamos studentų mokslinės gamtos apsaugos konferencijos.

1974–1977 m. fakultete organizuojamos ateistinės konferencijos, kuriose studentai skaitė pranešimus ateistiniais klausimais, susietais su savo specialybe. Jų rengimą rėmė prof. P. Bluzmanas.

1977 m. fakultete įvyko Pabaltijo tarprespublikinė studentų gamtos apsaugos mokslinė konferencija, kurioje buvo perskaityti 70 pranešimų, išleistos tezės. Šiam renginiui daug jėgų atidavė SMD tarybos pirmininkas A. Brazauskas, mokslinis vadovas doc. D. Galvydytė, organizavimu labai rūpinosi Gamtos mokslų fakulteto dekanas doc. R. Tarvydas.

Pirmaisiais nepriklausomybės metais veikla nutrūko, tačiau amžiaus pabaigoje vėl atgimė kaip Studentų biologų mokslinė draugija (SBMD), 2004 m. plečiantis veiklai, pervadinta į Studentų gamtininkų mokslinę draugiją.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]