Kadruotės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Storyboard)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Storyboard pavyzdys (spalvotas).

Kadruotės yra organizuota seka išdėstyti grafiniai vaizdai (kaip kad eskizai, iliustracijos ar fotografijos) norint sudaryti išankstinę vizualizaciją. Šis metodas yra būtinas animacijos žanre, taip pat dažnai naudojamas didelio biudžeto kino filmuose, TV serialuose, video žaidimuose ir reklamose.

Kadruočių (Storyboard) prezentacijos pavyzdys.

Gliuseppe Cristiano įvardija kadruotes kaip išankstinę režisūrą (angl. pre-direction), kur kadruotės leidžia patikrinti scenų tęstinumą.[1] Taigi, sekant šia mintimi reikėtų pradėti nuo to, kad šios išankstinės vizualizacijos pirminis tikslas yra parodyti pasakojimą režisieriui ir jo komandai kaip scenarijus atrodys veiksmo formoje[2] filme, animacijoje, reklamoje ir pan), taip pašalinant komunikacinius trukdžius tarp režisieriaus ir kūrybinės komandos, bei padeda planuoti biudžeto išlaidas prodiuseriui – asmeniui kuris moka už kūrinio sukūrimą. Kino projekte vienu metu filmavimo aikštelėje gali dirbti virš šimto žmonių, animacijos projekte virš trijų šimtų, todėl pradėti filmavimo ar (ypatingai) animavimo darbus nesuplanavus visko iš anksto reiškia šimtam brangiai apmokamų specialistų mokėti už nieko neveikimą. Galiausiai kadruočių paišymas leidžia parodyti skirtingiems departamentams ir specialistams kiek galima artimesnį norimo produkto rezultatą, taip sustyguojant komandos darbą (sukuriant efektyvesni resursų valdymą dėka aiškesnės komunikacijos). Dar vienas kadruočių tikslas yra surasti geriausią vizualų pasakojimo pavidalą ir išvengti perfilmavimo vėliau.

Kita grupė, kuriems dažnai rodoma kadruočių prezentacija yra investuotojai (nors jiems dažniausiai pristatomas animatikas – kadruočių prezentacija video ir audio formatu). Tokiu būdu kliento atstovaujama grupė gali susipažinti su produkto koncepciniu variantu ir objektyviau apsispręsti ar tai verta jų investicijų. Reikia pabrėžti, kad investuotojams dažnai pateikiamos kitokios kadruotės, jos praktiškai visada būna spalvotos ir dailios, kadangi norima perduoti režisieriaus ir prodiuserio viziją, tuo tarpu filmavimui kadruotės kuriamos beveik visada juodai baltos ir tik norint parodyti kompoziciją ir objektų išdėstymą kadre (angl. blocking).

Storyboard procesas ir forma, kuri yra priimta dabar, buvo išvystyta „Walt Disney Studios“ studijoje 1930-tųjų pradžioje. Nors vienokia ar kitokia jos forma yra randama ir anksčiau tiek pačioje Volto Disnėjaus, tiek jos konkurentų studijose.

Kadruočių atsiradimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Dėl savo pobūdžio kadruočių paišymas gali būti labai ilgas ir varginantis procesas. Šiandieninė jos forma, kaip kad paminėta anksčiau, atėjo iš „Walt Disney studijos“ 1930-jų pradžioje. Diane Disney Miller parašytoje biografijoje apie savo tėvą, knygoje „The Story of Walt Disney[3], nurodo, jog pirmoji išbaigta kadruočių prezentacija buvo sukurta 1933 metų Disnėjaus trumpojoje animacijoje (šis žanras dar vadinamoje trumpasis filmas) „Trys paršiukai“ (Three Little Pigs). Remiantis John Canemaker knyga „Paper Dreams: The Art and Artists of Disney Storyboards[4], pati pirmoji kadruočių prezentacijų forma buvo sukurta XX a. 3-ojo dešimtmečio pradžioje. Tuo metu animatoriai nusipaišydavo „pasakojimo eskizus“ ir sudėliodavo komiksų forma primenančia seka, taip norėdami patikrinti trumpųjų animacijų konceptualias iliustracijas. „Plane Crazy“ ir „Steamboat Willie“ – animacijos, kuriose buvo sėkmingai panaudoti „pasakojimo eskizai“.

Remiantis „The Art of Walt Disney[5], Christopher Finch nurodo, kad Disnėjus įvardija Webb Smith, kaip animatorių, kuriam priklauso idėja sujungti animacijos scenų eskizus, sukabinant juos ant skelbimų lentos norint pamatyti pasakojimo išankstinę vizualizaciją ir taip sukuriant pačią pirmąją kadruočių prezentaciją.

Vienas pirmųjų kino filmų, kurie naudojo kadruotes kiekvienai scenai, buvo „Gone with the Wind“. William Cameron Menzies, filmo produkcijos dizaineris, pasikvietė David Selznick, kad jis pateiktų kiekvienos filmo scenos dizainą.

Pradedant XX a. 5-tuoju dešimtmečiu, kadruočių paišymas tapo labai populiarus kino filmų produkcijoje ir šiandien tapo nepakeičiamu išankstinės produkcijos aspektu kuriant išankstinę vizualizaciją. „Mes matome, kad antra amžiaus pusė… yra laikotarpis, kuriame produkcijos galutinis dizainas buvo didžiai įkvėptas storyboad adaptacijos“, tai Annette Michelson užrašas 1993 kataloge iš Pace Gallery parodos „Paišymas filmuose: režisierių piešiniai“. Toje parodoje buvo eksponuojamos garsiausių filmų kadruočių prezentacijos. Šiandien nei vienas didelio biudžeto filmas nepradeda filmavimo darbų (produkcijos etapo) kol neturi režisieriaus patvirtintos kadruočių prezentacijos.

Kadruočių panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Filmuose[taisyti | redaguoti kodą]

Kino projektuose kadruotės atlieka labai svarbią dalį pre-vizualizuojant visą ar tam tikras filmo dalis, taip padedant režisieriui (neretai ir filmo investuotojams) pamatyti projekto būsimąją vizualią koncepciją bei išryškinat potencialias problemas prieš pradedant filmavimą ir taip išvengiant brangiai kainuosiančių taisymų produkcijos etape.

Kadruočių prezentacijos pirminis tikslas yra vizualiai pavaizduoti scenarijuje užrašytą pasakojimą, kuris bus matomas pro kameros linzes (taip, kaip tai matys žiūrovai). Kadruočių paišymo procese visa reikalinga informacija pateikiama vizualiai, taip pat kartais pasitelkiant tekstinius užrašus, norint detaliau paaiškinti veiksmą vaizduojamoje scenoje. Kadruotėse taip pat dažnai nurodomos rodyklės vaizduojančios veikėjų arba kameros judesį.

Dauguma režisierių (Joel ir Ethan Coen) naudoja kadruočių prezentacijas ieškodami investuotojų (angl. pitch to funders), taip norėdami parodyti į kokį produktą potencialūs investuotojai investuos. Jų teigimu, taip jiems pasiseka greičiau surinkti reikiamą finansavimą kino projektui.

Teatre[taisyti | redaguoti kodą]

Visuomenėje populiari, tačiau klaidinga koncepcija, kad teartuose kadruotės nenaudojamos. Kadruotės pastoviai naudojamos režisierių ir scenaristų norint aptarti scenos išdėstymą. Didysis rusų teatro kūrėjas Konstantinas Stanislavskis išvystė kadruočių principus savo kūrinių detaliuose produkcijos planavimo nurodymuose Maskvos dailės teatre (kaip, kad Antono Čechovo „Žuvėdra“ 1898 metais).

„George and the Dragon“ animacijos Storyboard

Animacijose[taisyti | redaguoti kodą]

Animacijose režisierius privalo turėti kadruočių prezentaciją, kuri dažniausiai pradedama kurti dar rašant scenarijų. Animacijos industrijoje storyboard dailininkas svarbumu nusileidžia tik režisieriui ir jo vardas yra kredituose pažymimas kaip vieno svarbiausių komandos narių (šalia režisieriaus ir scenaristo).

Komiksų žurnaluose[taisyti | redaguoti kodą]

Kai kurie rašytojai mėgsta naudoti kadruočių principus, kad pasiremdami eskizais galėtų efektyviau užrašyti ir perteikti pasakojimo plotmę. John Stanley ir Carl Barks yra žinomi tokios formos naudojimu rašant pasakojimus komiksams.

Verslo prezentacijose[taisyti | redaguoti kodą]

Kadruočių principai yra sėkmingai adaptuoti tarp verslo prezentacijų. Dažniausiai naudojamos variacijos tai – (dažniausiai naujo) produkto koncepcijos prezentacija grupei žmonių norint vizualiai sustiprinti žodinės informacijos įtaigą. Kiti dažnai pasitaikantys kadruočių principais besiremiantys variantai versle yra iliustruoti instrukcijų pavyzdžiai (taip pat savotiškas komiksų variantas) bei reklaminiai kampanijų koncepcijos pristatymai.

Kūrybos procesas[taisyti | redaguoti kodą]

Kadruočių šablono pavyzdys

Kadruočių kūryba filmams daroma tiek piešiant rankomis tiek naudojant skaitmenines programas.

Jei piešiama rankomis (pieštuku ar markeriu), pirmiausia reikia turėti lapus su kadruočių šablonais. Tai paprasčiausi lapai, kuriuose yra nubraižyti įsivaizduojamo kino ekrano rėmai, taip pat dažnai paliekama vietos užrašams (pavyzdys dešinėje).

Naudojantis skaitmeninėmis paišymo priemonėmis, būtina turėti grafinę planšetę. Nors dauguma kadruočių dailininkų naudoja Adobe Photoshop paketą, rinkoje yra ir pora programų, kurios specializuojasi būtent kadruočių sudaryme, nereikalaujant jokių paišymo įgūdžių iš vartotojo pusės.[6]

Pats kadruočių paišymas dažnai truputį skiriasi tarp įvairių filmo projektų, bet yra keli kertiniai principai. Kadruotės turi būti aiškios žiūrintiems, norint suprasti veiksmų seką, bei tai turi būti sąlygiškai greitas ir kokybiškas procesas. Yra priimta, kad kadruočių dailininkas turėtų sugebėti nupaišyti maždaug vienos minutės trukmės kadruočių seką per dieną, nes retai pavyksta nupaišyti tinkamai iš pirmo karto, todėl scenos būna perpaišomos nuo kelių iki keliasdešimt kartų. Tiesa reikia pastebėti, kad kartais režisierius gali reikalauti labiau išbaigtų kadruočių, norint išsiaiškinti ar scena sukuria reikalingą nuotaiką.

Animatikas[taisyti | redaguoti kodą]

Kartais kadruočių prezentacijos neužtenka norint pajusti ar scena veikia taip, kaip to nori režisierius (tiesa animacijoje animatikas yra visada padaromas prieš patvirtinat jį tolesniai fazei). Tuomet filmo režisierius nurodo sukurti animatiką. Tai jau video forma perdarytos kadruotės, kurios vaizduoja veiksmą scenarijuje numatyta tvarka. Jos taip pat yra įgarsintos ir turi atitikti numatomo filmavimo trukmę. Būtent šioje stadijoje režisierius gali įsitikinti ar kuri nors scena nėra per trumpa (ar per ilga), taip pat pažiūrėti ar montažas sukuria trokštamą emocinį efektą bei ar kadruotės ir garsas kartu veikia efektyviai.

Šis testavimas leidžia identifikuoti problemas, kurių nebuvo galima įžvelgti kadruočių bei scenarijaus fazėje, kaip kad kameros pozicijų eiliškumas ar laiko klausymas. To pasekoje galima išvengti kai kurių scenų perfilmavimo (ar iškirpimo). O animacijos industrijoje, kadangi animacijos procesas yra labai brangus, viskas turi pavykti iš pirmo karto, todėl niekada nepradedamas animavimas tol, kol animatikas nepasiekia, režisieriaus manymu, tobulumo viršūnės. Kadangi prie vienos scenos animavimo gali dirbti net trys šimtai žmonių, sukurdami maždaug vienos sekundės seką per dieną, režisierius negali leisti sau suklysti, jei nenori viršyti biudžeto.

Animatiką taip pat naudoja reklamos kompanijos. Parodydamos animatiką klientams, reklamos studijos gali padaryti pakeitimus prieš pradedant produkcijos etapą, norint maksimaliai patenkinti klientų viziją (ir smarkiai sumažinti išlaidas neteisingai perteikus klientų viziją). Taip pat dėl animatiko klientai jaučiasi aktyviai dalyvaujantys kūrybiniame procese.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Guiseppe Cristiano (2007) The storyboard Design Courese, p. 6, Thames & Hudson: London
  2. Richard Taylor (2003) The encyclopedia of animation techniques, p. 16, Chartwell Books: London, INC.
  3. Henry Holt,The Story of Walt Disney 1956)
  4. John Canemaker, (1999), Paper Dreams: The Art and Artists of Disney Storyboards, Hyperion Press
  5. Christopher Finch, (1974), The Art of Walt Disney, Abrams
  6. Kadruočių programų palyginimų puslapis anglų kalba http://www.powerproduction.com/products.html

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  • [1] (Storyboards, anglų k)
  • [2] (Multimedia Storytelling, anglų k)
  • [3] (Josh Sheppard, storyboard artist, anglų k)
  • [4] (The Best in Storyboards, anglų k)
  • [5] (Lietuviški komiksai: kadruotės)