Stinta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Osmerus eperlanus
Stinta (Osmerus eperlanus)
Stinta (Osmerus eperlanus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Žuvys
(Wikispecies-logo.svg Pisces)
Klasė: Kaulinės žuvys
(Wikispecies-logo.svg Osteichthyes)
Poklasis: Stipinpelekės žuvys
(Wikispecies-logo.svg Actinopterygii)
Būrys: Stintžuvės
(Wikispecies-logo.svg Osmeriformes)
Šeima: Stintinės
(Wikispecies-logo.svg Osmeridae)
Gentis: Paprastosios stintos
(Wikispecies-logo.svg Osmerus)
Rūšis: Stinta
(Wikispecies-logo.svg Osmerus eperlanus)
Binomas
Osmerus eperlanus
Linnaeus, 1758
LogoFB.png FishBase

Stinta (lot. Osmerus eperlanus, vok. Stint, Europäischer Stint, angl. European smelt) – stintinių (Osmeridae) šeimos žuvis, kurios plačiai paplitęs porūšis – europinė stinta arba didstintė (lot. Osmerus eperlanus eperlanus). Kūnas ilgas (15-18 cm, retais atvejais 30 cm) ir žemas, sveria iki 75 g (dažniausiai 25–30 g). Nugara žalsvai rusva, šonai melsvai sidabriški, pilvas baltas. Žvynai maži, ploni, matinio atspalvio.

Turi specifinį, panašų į agurkų kvapą. Būna praeivės ir sėslios stintos. Praeivės stintos gyvena Baltijos jūroje, nerštui plaukia į Nemuno žemupį. Sėslios stintos gyvena gėluose vandenyse (Lietuvoje giliuose ežeruose (Drūkšių, Lūšių, Dusios ir kt.) bei Kuršių mariose) ir vadinamos stintelėmis. Jos smulkesnės: ilgis 8–10 cm mariose, 15–20 cm (dažniausiai 6–8 cm) ežeruose, sveria 5–6 g mariose, 30–40 g (dažniausiai 2–5 g) ežeruose.

Stintos maitinasi zooplanktonu bei bentosu. Jų nerštas vyksta balandį. Ikrus neršia ant vandens augalų, žvirgždėto, smėlėto dugno.[1]

Labai dažna verslinė žuvis. Kasmet rengiama šventė „Palangos stinta“.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Stinta. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 107 psl.