Stasys Vasauskas
Stasys Vasauskas (1907 m. gegužės 4 d. Vildūnuose, Joniškėlio valsčius – 2001 m. lapkričio 9 d. Kaune) – Lietuvos inžinierius mechanikas, vienas akademinio irklavimo pradininkų Lietuvoje.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1927 m. atvyko į Kauną, baigė realinę gimnaziją. Buvo padavęs prašymą į Kauno meno mokyklą, kur dirbo jo piešimo mokytojas Panevėžyje Juozas Zikaras, tačiau įstojo į Lietuvos universitetą. 1930 m. dėl lėšų stygiaus studijas teko nutraukti.
Dirbo Hidrometriniame biure, kuriam vadovavo prof. Steponas Kolupaila, laboratorijos vedėjas. Atliko rizikingus Nemuno ir Neries debito matavimus per pavasario potvynius, taip pat reguliarius matavimus ištisus metus. Atlikęs karo prievolę karo mokykloje gavo karo inžinerijos jaunesniojo leitenanto laipsnį (vėliau leitenantas). 1935 m. vėl įstojo ir 1939 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą, įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę.
1938 m. akademinio jaunimo sporto sąjungos vadovas, be to, pats aktyviai sportavo. Pirmoje tautinėje olimpiadoje 1938 m. akademinio irklavimo varžybose iškovojo pirmąją vietą, apdovanotas aukso medaliu. Surengė šiaurės šalių: Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) slidinėjimo olimpiadą, nemažai vandens žygių baidarėmis po Lietuvos ežerus, nepakartojamą kelionę keturviete akademine valtimi iš Kauno į Rygą.
Nuo 1940 m. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, dėstė braižybą, automatizavimą, nuo 1942 m. Statybinės mechanikos katedros dėstytojas, nuo 1944 m. Medžiagų atsparumo laboratorijos vedėjas. 1952 m. apgynė daktaro disertaciją „Plieno kietumas, kietumo ir stiprumo ryšys“. 1957 m. suteiktas docento vardas. 1962–1968 m. Kauno politechnikos instituto Medžiagų atsparumo katedros vedėjas. Jam vadovaujant apgintos 3 daktaro disertacijos. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.[1]
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paskelbė per 90 mokslinių straipsnių, padarė 4 išradimus. Jo sukurti originalūs prietaisai ir metodika gerai įvertinti sąjunginėse konferencijose ir parodose, 1965, 1966, 1972 m. apdovanoti VLŪPP sidabro ir bronzos medaliais. 1969 m. apdovanotas Lietuvos SSR valstybine premija [2].
1964–1967 m. Kauno politechnikos instituto mokslinės tarybos sekretorius.[3]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Medžiagų atsparumo laboratorinių darbų žurnalas, 1954 m.
- Mechaniniai medžiagų bandymai, 1962 m.
- Medžiagų atsparumas, vadovėlis (bendraautoris Jeronimas Baušys), 1959, 1969 m.
- Kontaktinis stiprumas ir kietumas (su Vytautu Vasausku), 1980 m.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Stasiui Vasauskui 100, sudarė Vytautas Vasauskas. Kaunas, Technologija, 2007 m. ISBN 978-9955-25-258-0
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=VASAUSKAS%20STASYS[neveikianti nuoroda]
- ↑ Stasys Vasauskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 467
- ↑ Antanas Žiliukas. Minime Stasio Vasausko jubiliejų. Laikas ir mes.[neveikianti nuoroda]