Stasys Vansevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stasys Vansevičius
Gimė 1927 m. sausio 6 d.
Gruožninkai, Trakų valsčius
Mirė 2014 m. balandžio 20 d. (87 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Liepynės kapinėse
Sutuoktinis (-ė) Albina Trumpickaitė-Vansevičienė
Vaikai Donatas Vansevičius
Veikla teisininkas, teisės istorikas
Partija 1958 m. SSKP
Alma mater 1952 m. Vilniaus universitetas
Žymūs studentai prof. Jevgenij Machovenko, doc. Jaunius Gumbis

Stasys Vansevičius (1927 m. sausio 6 d. Gruožininkuose, Trakų valsčius, Vilniaus-Trakų apskritis – 2014 m. balandžio 20 d. Vilniuje) – teisininkas, teisėtyrininkas teoretikas bei teisės istorikas, Lietuvos teisės istorijos tyrinėtojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigęs vidurinę mokyklą, studijavo teisę. 1952 m. baigė VU Teisės fakultetą, jam suteiktas teisininko kvalifikacinis laipsnis. 1958 m. Vilniaus universitete apgynė teisės kandidato disertaciją „Lietuvos valstiečių teisinė padėtis XIX a. antrojoje pusėje“), teisės mokslų kandidatas. 1970 m. apgynė disertaciją „Lietuvos valstiečių teisinė ir socialinė ekonominė padėtis imperializmo laikotarpiu“. [1][2]

VU asistentas, dėstytojas, vyresnysis dėstytojas, nuo 1958 m. docentas. 1958–1961 m. VU TF Valstybės teisės katedros vedėjas, 1961–2003 m. VU Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros vedėjas, 1961–1967 m. VU Teisės fakulteto dekanas. 1961–1990 m. VU Tarybos mokslinis sekretorius. Nuo 1972 m. profesorius. VU senato narys. [3]

19992004 m. Vyriausiosios rinkimų komisijos narys. [4]

Ilgiausiai per visą VU Teisės fakulteto istoriją vadovavo Teisės teorijos ir teisės istorijos katedrai (dab. VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedra). Moksliniai interesų sritys – teisės teorija, Lietuvos teisės istorija (Lietuvos statutai ir jų teisė).

Žmona Albina Trumpickaitė-Vansevičienė (1927–2013), sūnus Donatas Vansevičius (1955–2020), teisėjas. Palaidotas Liepynės kapinėse.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Teisingas visuomeninių ir asmeninių interesų derinimas kolūkyje. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1955. – 29 p.
  • Buržuazinių valstybių valstybiniai organai: mokymo priemonė. – Vilnius, 1959. – 24 p.
  • Buržuazinių valstybių visuomeninė santvarka: mokymo priemonė. – Vilnius: VU, 1960. – 90 p.
  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės privilegijos. – Vilnius: Vilniaus universitetas, 1962. – 19 p.
  • Lietuvos valstiečių teisinė padėtis buržuazijos valdymo metais: 1919–1940 m. – Vilnius: Mintis, 1968. – 147 p.
  • XVI amžiaus vidurio reformos Didžiojoje Lietuvos kunigaikštystėje: mokymo priemonė. – Vilnius: VU, 1971. – 33 p.
  • Teisinis režimas Vilniaus krašte 1920–1939 m. – Vilnius: Mintis, 1973. – 72 p.
  • Lietuvos valstybės ir teisės istorija nuo XVI a. antrosios pusės iki XVIII a. pabaigos: mokymo priemonė. – Vilnius: VU, 1974. – 117 p.
  • Lietuvos TSR valstybės ir teisės istorija: vadovėlis (su kitais). – Vilnius: Mintis, 1979. – 310 p.
  • LDK valstybiniai-teisiniai institutai: pagal 1529,1566 ir 1588 m. Lietuvos Statutus. – Vilnius: Mintis, 1981. – 134 p.
  • Feodalinės Lietuvos valstybingumas po Liublino unijos. – Vilnius: Mokslas, 1988. – 102 p. – ISBN 5-420-00017-2
  • Lietuvos baudžiamoji teisė ir procesas 1919–1940 m.: mokomoji priemonė. – Vilnius: Justitia, 1996. – 76 p. – ISBN 9986-567-07-6
  • Lietuvos valstybės ir teisės istorija / Mindaugas Maksimaitis, Stasys Vansevičius. – Vilnius: Justitia, 1997. – 301 p. – ISBN 9986-567-15-7
  • Teisės fakulteto istorija. – Vilnius: Justitia, 1997. – 79 p. – ISBN 9986-567-10-6
  • Teisės teorija: mokomoji priemonė. – Vilnius: VU leidykla, 1998. – 64 p. – ISBN 9986-19-318-4
  • Valstybės ir teisės teorija: mokomoji priemonė. – Vilnius: Justitia, 2000. – 253 p. – ISBN 9986-567-35-1

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]