Stasys Glėbus
Stasys Glėbus (1948 m. birželio 8 d. Alešiškėse, Trakų raj. – 2008 m. gruodžio 10 d. Gudžionyse, Trakų raj. žuvo nelaimingo atsitikimo metu) – Lietuvos inžinierius mechanikas, technikos mokslų daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1955–1963 m. mokėsi Gudžionių aštuonmetėje mokykloje, 1966 m. baigė Trakų r. Aukštadvario vidurinę mokyklą, 1972 m. baigė Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas) Mechanikos fakulteto suvirinimo įrenginių ir technologijos specialybę. 1979–1986 m. studijavo Leningrado Laivų statybos instituto Laivų konstrukcijų suvirinimo katedros neakivaizdinėje aspirantūroje, 1993 m. apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją.
1967–1970 m. Geologijos instituto laborantas, 1972–1984 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto Medžiagotyros ir suvirinimo katedros suvirinimo laboratorijos vedėjas, 1977–1978 m. Metalų technologijos katedros vyresnis mokslinis bendradarbis, 1984–1990 m. Medžiagotyros ir suvirinimo katedros mokslinis bendradarbis, 1990–2000 m. katedros vyr. dėstytojas, 1998–1999 m. katedros vedėjas, nuo 1994 m. docentas, nuo 2000 m. – Geležinkelių transporto katedros docentas. 1993 m. stažavo Švedijos „ABB“ kompanijos suvirinimo siūlių kokybės kontrolės institute, 1995 ir 1996 m. Linčiopingo universitete, 2002 m. Glivicos transporto universitete (Lenkija), 2008 m. Daugpilio lokomotyvų remonto gamykloje (Latvija).[1]
Nuo 2005 m. – Lietuvos geležinkelių inžinierių sąjungos narys.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokslinių tyrimų pagrindinės kryptys – aliuminio ir kitų spalvotųjų metalų suvirinimas, detalių paviršių atnaujinimas. Suprojektavo ir pagamino aliuminio lydinių suvirinimo šaltinius ledlaužiui „Leninas“, pirmą kartą nuplaukusiam į Šiaurės ašigalį. Tarp praktinių darbų: automobilių stabdžių kontrolės būgnų restauravimas, lietų lengvųjų lydinių ratlankių suvirinimo galimybės. Pastaruoju metu daug dėmesio skyrė Lietuvos geležinkelių riedmenų parko atnaujinimo problemoms. Vadovėlio „Riedmenų techninė eksploatacija, kursinio projekto metodikos nurodymai.“ (Vilnius, Technika, 2006 m.) ir daugelio mokslinių darbų, spausdintų Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose, autorius ar bendraautoris.
Dalyvavo 3 disertacijų rengimo ir gynimo komitetuose. Vadovavo apie 250 bakalaurų darbų, apie 50 magistrų baigiamųjų darbų.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ VGTU Geležinkelių transporto katedra Archyvuota kopija 2008-12-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Inžinerija. 2008 m. birželio 3 d. Nr. 10 (1354) Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.