Stasys Anglickis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stasys Anglickis
Gimė 1905 m. gruodžio 22 d.
Bernotave, Plungės raj.
Mirė 1999 m. vasario 26 d. (93 metai)
Vilniuje
Veikla poetas, pedagogas, visuomenės veikėjas, Žemaičių rašytojų sąjūdžio organizatorius
Alma mater 1932 m. Vytauto Didžiojo universitetas

Stasys Anglickis (1905 m. gruodžio 22 d. Bernotave, Plungės raj.1999 m. vasario 26 d. Vilniuje) – poetas, pedagogas, visuomenės veikėjas, Žemaičių rašytojų sąjūdžio organizatorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo jauniausias, aštuntas vaikas Ievos ir Adomo Anglickių šeimoje. Mokėsi Telšių Saulės draugijos gimnazijoje, bet 1923 m. dėl Valstiečių liaudininkų sąjungai priklausiusių brolių buvo pašalintas iš ketvirtos klasės, nors buvo pavyzdingas mokinys.

1927 m. baigė Telšių mokytojų seminariją. 1932 m. baigė germanistikos studijas Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Humanitarinių mokslų fakultetas norėjo išsiųsti į užsienį ruoštis profesūrai, bet ministerija nedavė stipendijos.

Redagavo literatūrinį žurnalą „Linija“ (1 nr., 1932 m.), sudarė Žemaitijos rašytojų kūrinių antologiją „Žemaičiai“ (1938 m.). Bendradarbiavo žurnaluose „Literatūra“, „Dienovidis“, almanache „Prošvaistė“.

19321940 m. dirbo Šiaulių berniukų gimnazijos mokytoju, vėliau Tauragės gimnazijos direktoriumi, 19401941 m. Vilniuje dirbo Švietimo liaudies komisariate. 1943 m. su žmona Janina Žilinskaite, Šiauliuose žinomo gydytojo Ipolito Žilinsko dukra persikėlė į Oliesinės kaimą prie Kuršėnų, 1945–1966 m. mokytojavo Kuršėnuose. 1950 m. lapkričio 30 d. pašalintas iš Lietuvos rašytojų sąjungos.

Jo vardu pavadinta Kuršėnų vidurinė mokykla.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eilėraščių rinkiniai:

  • Žingsniai prie sfinkso, 1931 m.
  • Kraujo auka, 1934 m.
  • Septynios didžiosios nuodėmės, 1935 m.
  • Didžioji kančia, 1937 m.
  • Po atviru dangum, 1960 m.
  • Metūgės linksta į saulę, 1965 m.
  • Karklai žydi, 1969 m.
  • Žemė ir želmenys, rinktinė, 1972 m.
  • Suvirpa žemės pilnatis 1975 m.
  • Proskynų atžalos 1978 m.
  • Nenusileisk, gražioji saule 1980 m.
  • Žiburiuojanti būtis 1985 m.
  • Žodis auga iš žemės 1987 m.
  • Karvelėli mėlynasai 1992 m.

Išleido poezijos rinktines:

  • Žemė ir želmenys 1972 m.
  • Ant mėlyno kranto 1983 m.

Sukūrė autobiografinį romaną „Čiupikai“ 1990 m.

Parašė dramą „Rūmai be pamato“ 1933 m.

Žemaičių rašytojų prozos ir poezijos antologija, 1938 m.

Išvertė Michailo Lermontovo, Heinricho Heinės kūrinių.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]