Stanislovas Feliksas Potockis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Stanislovas Feliksas Potockis
Stanisław Szczęsny Potocki by Jan Chrzciciel Lampi the Elder.PNG
Potockiai
Herbas "Pilawa"
Herbas "Pilawa"
Gimė: 1752 m.
Krystynopol (dab. Červonograd, Lvovo sritis)
Mirė: 1805 m. kovo 14 d. (~53 metai)
Tulčin (Podolė)
Tėvas: Pranciškus Salezijus Potockis
Motina: Ana Elżbieta Potocka
Vaikai:

Nuo Žozefinos Amalijos Mnišek:
Jurgis Potockis,
Pelagija Potocka,
Liudvika Potocka,
Viktorija Potocka,
Roza Potocka,
Konstancija Potocka,
Stanislovas Potockis,
Oktavija Potocka,
Jaroslavas Potockis,
Vladimiras Potockis,
Idalija Potocka, nuo Sofijos Celine-Clavone:
Kontantinas Potockis,
Mikolajus Potockis,
Elena Potocka,
Aleksandras Potockis,
Mečyslovas Potockis,
Sofija Potocka,
Olga Potocka,
Boleslovas Potockis
Žymūs apdovanojimai:

Order Orła BiałegoOrder Świętego Stanisława Order Świętego Andrzeja Powołańca Order św. Aleksandra Newskiego
Commons-logo.svg Vikiteka: Stanislovas Feliksas PotockisVikiteka

Stanislovas Feliksas Potockis (1752 m. Krystynopol (dab. Červonograd, Lvovo sritis) – 1805 m. kovo 14 d. Tulčin (Podolė)) – ATR politikas.

Biografija [taisyti]

Nuo 1767 m. Belzo seniūnas., 1774–1780 m. Lenkijos didysis vėliavininkas. 1782-1788 m. Rusios vaivada. Nuo 1784 m. generolas leitenantas, Podolės divizijos vadas. 1788–1792 m. Lenkijos artilerijos generolas. Nuo 1784 m. prilkausė didikų opozocijai. Prorusiškos orientacijos, būdamas Ketverių metų seimo (1788–1792) deputatu priešinosi patriotų grupuotės rengiamoms reformoms. 1790 m. išvyko iš Lenkijos. Stanislovo rezidencija Vienoje nuo 1790 m. buvo Seimui priešiškos propagandiės veiklos centras. Stanislovas siekė panaikinti monarchiją ir centrinę valdžią, sukurti fed. prov-jų respubliką. 1790 m. slapta susirašinėjo su Jekaterinos II favoritu G. Potiomkinu: ragino Rusiją imtis karinių veiksmų prieš Seimą. 1792 m. tapo vienu Targovicos konfederacijos, kuri suteikė Rusijai pretekstą surengti karinę intervenciją į ATR, organizatorių ir jos maršalka. Seimas pašalino Stanislovą iš pareigų. Per 1794 m. Kosciuškos sukilimą Stanislovas už akių buvo nuteistas mirti (nuosprendis simboliškai įvykdytas pakariant Stanislovo portretą). Stanislovas išvyko į Rusiją, vėliau į Vieną. Po ATR III padalijimo (1795) sugrįžo į Tulčyną (čia buvo Stanislovo dvarų centras). 1797 m. Rusijos valdžia suteikė jam generolo anšefo laipsnį, bet politinės įtakos Stanislovas nebeturėjo.[1]

  • Stanislovo Felikso Potockio pirmoji žmona Gertruda Komorovska

  • Stanislovo Felikso Potockio antroji žmona Žozefina Mnišek

  • Stanislovo Felikso Potockio trečioji žmona Sofija Potocka

  • Potockių dvaras Krystynopoly

Postas
Prieš tai:
Augustas Aleksandras Čartoriskis
1597 Bielski Rus Voivodship.svg
Rusios vaivada
1782–1788		 Po to:
Jonas Kickis

Šaltiniai [taisyti]

  1. ↑ Stanislovas Feliksas Potockis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 650 psl.
Rodomas puslapis "http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Stanislovas_Feliksas_Potockis&oldid=4387830"