Stanislavas Poniatovskis
| Stanislavas Poniatovskis | |
|---|---|
| Poniatovskiai | |
| Hebas "Ciolek" | |
| Gimė: | 1676 m. rugsėjo 15 d. Chojnik, Mažosios Lenkijos vaivadija |
| Mirė: | 1762 m. rugpjūčio 29 d. (85 metai) Ryki, Liublino vaivadija |
| Tėvas: | Pranciškus Poniatowskis |
| Motina: | Helena Nieviarovska |
| Sutuoktinis(-ė): | Konstancija Čartoryska |
| Vaikai: |
Stanislovas Augustas Poniatovskis, |
| Stanislavas PoniatovskisVikiteka | |
Stanislavas Poniatovskis (1676 m. rugsėjo 15 d. Chojnik, Mažosios Lenkijos vaivadija – 1762 m. rugpjūčio 29 d. Ryki, Liublino vaivadija) – ATR valstybės veikėjas.
Biografija [taisyti]
Stanislovo Augusto Poniatovskio tėvas. Mokydamasis Austrijoje įstojo į jos kariuomenę, dalyvavo kovose su Turkija. Per Šiaurės karą grįžo į ATR, tarnavo Sapiegoms, rėmė švedus ir Stanislovą Leščinskį. Per 1709 m. Poltavos mūšį išgelbėjo Švedijos karaliaus Karolio XII gyvybę ir gavo generolo laipsnį. Veikdamas kaip Karolio XII diplomatas prisidėjo prie to, kad Turkija paskelbė karą Rusijai. Po Karolio XII mirties (1718) stojo tarnauti Augustui II. 1720 m. vedęs K. Čartoriskaitę susidėjo su Familijos grupuote, buvo vienas įtakingiausių jos veikėjų. Nuo 1722 m. Lietuvos didysis iždininkas. Nuo 1728 m. Lenkijos etmono pavaduotojas, Lenkijos kariuomenės generolas leitenantas. Nuo 1731 m. Mazovijos vaivada. Bekaralmečiu 1733 m. parėmė Stanislovą Leščinskį, vėliau susitaikė su Augustu III. Nuo 1752 m. Krokuvos kaštelionas. Parašė atsiminimus, publicistikos veikalų (Dvarininko laiškas vienam draugui…/ List ziemianina do pewnwgo przyjasiela… 1744 m. pateikta ATR reformų programa.[1]
| Postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Mykolas Kazimieras Katilas |
Lietuvos didysis iždininkas 1722 |
Po to: Jonas Sologubas |
| Prieš tai: Juozapas Potockis |
Krokuvos kaštelionas 1652-1762 |
Po to: Janas Klemensas Branickis |
|
||||||||||
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Stanisławas Poniatovskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 551 psl.