Stanislavas Mikuckis
| Stanislavas Mikuckis | |
|---|---|
| Gimė | 1814 m. spalio 2 d. Vielkie Lepky, Palenkės vaivadija |
| Mirė | 1890 m. rugpjūčio 25 d. (75 metai) Varšuva |
| Veikla | lenkų filologas |
| Organizacijos | Varšuvos universitetas |
| Pareigos | docentas |
| Alma mater | Maskvos universitetas |
Stanislavas Mikuckis (lenk. Stanisław Mikucki, 1814 m. spalio 26 d. Vielkie Lepky, Palenkės vaivadija – 1890 m. rugpjūčio 25 d. Varšuva) – lenkų filologas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1851 m. baigė Maskvos universitetą. Kalbininko I. Sreznevskio paskatintas susidomėjo lietuvių kalba. Peterburgo mokslų akademijos siunčiamas 1853 m. atvyko į Lietuvą tyrinėti tarmių. 1873–1888 m. dėstė Varšuvos universitete; 1881 m. docentas. Už lietuvių kalbos tyrinėjimus 1878 m. Maskvos universitete jam suteiktas garbės daktaro laipsnis.
Parašė straipsnių apie lietuvių vardų ir daugiausia geografinių pavadinimų kilmę, baltų ir slavų kalbų santykius. Mėgino klasifikuoti lietuvių kalbos tarmes. Prisidėjo prie rusiško raidyno lietuvių spaudai įvedimo spaudos draudimo metais. Parengė ir tuo raidynu išleido „Lietuvišką chrestomatiją“ (Litovskaja chrestomatija, 1876 m.), kurioje išspausdinta K. Sirvydo „Punktai sakymų“ ištrauka.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Stanislavas Mikuckis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 119 psl.