Stanislovas Filibertas Fleris
| Stanislovas Filibertas Fleris | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1858 m. rugsėjo 3 d. Pupojai |
| Mirė | 1915 m. gegužės 4 d. (56 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Bernardinų kapinėse |
| Vaikai | Vaclava Fleri |
| Veikla | Lietuvos tapytojas, fotografas, vienas stereoskopinės fotografijos pradininkų |
 Vikiteka |
Stanislovas Filibertas Fleris |
Stanislovas Filibertas Fleris (lenk. Stanisław Filibert Fleury, 1858 m. rugsėjo 3 d. Pupojai prie Vilniaus – 1915 m. gegužės 4 d. Vilnius. lenkų tapytojas, fotografas, vienas stereoskopinės fotografijos pradininkų.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1874–1878 m. dailės mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, fotografijos – A. V. Štrauso ateljė. 1884 m. Vilniuje su kitais įsteigė fotoateljė, 1892–1915 m. jos savininkas, 1904 m. įkūrė pirmąją cinkografijos įmonę ir 1905 m. pagamino pirmąsias Lietuvoje cinkografines klišes. 1897 m., 1899 m. dalyvavo dailės parodose. Nuo 1908 m. Vilniaus dailės draugijos narys, 1909–1913 m. dalyvavo Vilniaus dailės draugijos parodose.
Duktė Vaclava Fleri.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tapė aliejumi, akvarele, tempera („Ganykloje“ 1874 m., „Keleivis prie vartų“ 1900 m., „Stiklių gatvė“ 1910 m., „Belmonto peizažas“, „Koridorius Bernardinų bažnyčioje“, „Vilniaus kiemas žiemą“ 1914 m.). Fotografavo Vilniaus gatves ir priemiesčius, turgus, muges („Šv. Kazimiero mugė Lukiškių aikštėje“ 1900–1910 m.), architektūros paminklus, gyventojų tipus. Sukūrė Vilniaus Kalvarijų fotografijų ciklą, iliustravo E. Jelenskos knygą „Vilniaus Kalvarijos“ (Kalwarya pod Wilnem, 1903 m.), portretų (Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, 1908 m., „Autoportretas“ 1910–1915 m.). Fotografijas kartais spalvino akvarele. 1900–1910 m. padarė erdvinių fotografijų.
Kūrė vadinamąsias gyvųjų paveikslų inscenizacijas, dekoravo sales. Prisidėjo prie kultūros istorijos darbų: fotografavo Vilniaus archeologijos komisijos Senienų muziejaus eksponatus, sakralinės dailės kūrinius, archeologinius radinius. Fotografijomis iliustravo V. Zahorskio „Vilniaus katedra“ (1904 m., lenkų k.), P. Veberio „Vilnius – užmirštas meno miestas“ (vok. Wilna, eine vergessene Kunststadt 1917 m.), piešiniais – periodinį leidinį „Kartki satyryczno – humorystyczne“ (4 sąs., 1881–1882 m., tada pasirašinėjo slapyvardžiais Filiberti, V. Letuvis, Pycz). Jo fotografijos publikuotos fotoalbumuose.
2001 m. Prospekto galerijoje Vilniuje surengta fotografijų paroda. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus, Lenkijos muziejai, jų yra ir privačiose kolekcijose.[1]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Imperatoriškosios Sankt Peterburgo dailės akademijos sidabro medalis, 1899 m.
- Sankt Peterburgo fotografų draugijos sidabro medalis, 1899 m.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Wilno i Wileńszczyzna na przełomie wieków w fotografii Stanisława Filiberta Fleury (1858–1915 m.), Warszawa, 1999.
- Žvilgsnis į Vilnių: Vilniaus fotografija 1839–1939 (Spojrzenia na Wilno: Fotografia wileńska 1839–1939, 1999 m.
- Vilniaus fotografija, 1858–1915, 2001 m.
- Stanisław Filibert Fleury 1858–1915. Fotografijos. Lietuvos fotografijos istorija – 3. Knygos sudarytoja Jūratė Gudaitė. Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius, 2007 m. ISBN 9955-415-60-6
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Margarita Matulytė. Stanislovas Filibertas Fleris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 121 psl.