Stanislava Valužytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stanislava Valužytė
Gimė 1922 m.
Dauginčiai, Kartenos valsčius
Mirė 1948 m. rugpjūčio 10 d. (~26 metai)
Balsiškiai, Kartenos valsčius
Tėvas Ignas Valužis
Motina Stanislava Valužienė
Veikla Lietuvos partizanė

Stanislava Valužytė, slap. Meilė (1922 m., Dauginčiuose, Kartenos valsčius1948 m. rugpjūčio 10 d. Balsiškiuose, Kartenos valsčius) – Žemaičių apygardos partizanė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ūkininkų Igno ir Stanislavos Valužių šeimoje. Baigusi Gaudučių pradinę mokyklą, dirbo tėvų ūkyje. Tėvas po karo enkavedistų buvo suimtas ir išvežtas prie Belomoro kanalo statybos ir ten mirė.

1947 m. vėlų rudenį (kitais duomenimis – 1948 m. balandžio mėn.) su motina pasitraukė į mišką, įstojo į LLA Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanų gretas.

Kartu su motina Stanislava Valužiene-Močiute ir kitais 5 kuopos partizanais žuvo 1948 m. rugpjūčio 10 d. prie Tyro durpyno, Balsiškiuose įvykusiame mūšyje su MGB vidaus kariuomenės 24-jo šaulių pulko kareiviais ir MGB Kartenos, Salantų, Skuodo, Darbėnų ir Kretingos poskyrių stribais.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 3, b. 1176, l. 22, 31-32; b. 1241, l. 22, 31; ap. 58, b. P-15719, l. 11
  • Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento 1997 m. spalio 24 d. pažyma