Standusis taškuotkežis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Punctelia subrudecta
Apsauga: 0(Ex) - Išnykusi/tikėtinai išnykusi rūšis
Standusis taškuotkežis (Punctelia subrudecta)
Standusis taškuotkežis (Punctelia subrudecta)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Aukšliagrybūnai
( Ascomycota)
Klasė: Dengtaaukšliai
( Euascomycetes)
Eilė: Lekanoriečiai
( Lecanorales)
Šeima: Kežiniai
( Parmeliaceae)
Gentis: Taškuotkežis
( Punctelia)
Rūšis: Standusis taškuotkežis
( Punctelia subrudecta)
Binomas
Punctelia subrudecta
(Nyl.) Krog

Standusis taškuotkežis (Punctelia subrudecta) – kežinių (Parmeliaceae) kerpių šeimos rūšis, paplitusi įvairiuose žemynuose šiaurės ir pietų pusrutulyje, vidutinių platumų ir paatogrąžų juostose.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga dažniausiai ant lapuočių medžių, atvirose vietose.

Standžiojo taškuotkežio gniužulas lapiškas, primenantis rozetę, iki 5 cm skersmens. Paviršius pilkas, taškuotas, soredės (vegetatyvinio dauginimosi organas) miltiškos, kiek šviesesnės nei pats gniužulas. Apatinė pusė šviesiai ruda, gali būti balkšva. Apoteciai pasitaiko retai.

Populiacija Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2000 m. rūšis įrašyta į Raudonąją knygą.[1] Lietuvoje iki 1937 m. buvo žinomos 2 radavietės dabartinėse Švenčionių rajono ir Vilniaus miesto teritorijose. Populiacijos atsikūrimo galimybės nėra žinomos. Šiltėjant klimatui gali plisti iš pietesnių kraštų. Arčiausiai ši kerpė randama Lenkijos šiaurinėje dalyje.

Sinonimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Parmelia ulophylla (Ach.) F. Wilson
  • Parmelia subrudecta Nyl.
  • Parmelia dubia (Wulfen) Schaer.
  • Parmelia caperata var. ulophylla Ach.
  • Parmelia borreri var. ulophylla (Ach.) Nyl.
  • Parmelia bijlii Vain.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Volkmar Wirth: Flechtenflora. E. Ulmer, Stuttgart 1980, S. 375ff., ISBN 3-8001-2452-1
  • Volkmar Wirth, Ruprecht Düll: Farbatlas Flechten und Moose. E. Ulmer, Stuttgart 2000, S. 72, ISBN 3-8001-3517-5

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, Lututė, 2007, 733 p. ISBN 978-9955-692-71-3