Stakų konglomerato luistai
| Stakų konglomerato luistai | |||
|---|---|---|---|
  Stakų konglomerato luistai |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Šalčininkų rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Poškonių seniūnija | ||
| Plotas | 0,196 ha | ||
Stakų konglomerato luistai – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas Šalčininkų rajone, Poškonių seniūnijoje, Stakų kaimo apylinkėse, 0,8 km į šiaurės rytus nuo kelio 104 Šalčininkai–Dieveniškės–Krakūnai , Stakų kraštovaizdžio draustinyje. Stakų miškas su konglomeratais priklauso Šalčininkų miškų urėdijos Poškonių girininkijos (548 kv., 2 skl.) teritorijai.
Konglomerato luistai slūgso mišriame miške, užima 0,196 ha plotą. Lengvai surandami ir pasiekiami, nes žvyrkelio atkarpoje nuo plento sustatytos kelio rodyklės, o šalia įrengta lenta su išsamia informacija apie gamtos objektą.
Konglomeratas paskelbtas valstybės saugomu LR aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-255. Konglomeratų išeiga, kartu su netoliese esančiu kitu saugomu gamtos paveldo objektu Dieveniškių istoriniame regioniniame parke – Stakų ąžuolu, turi didelį gamtinį pažintinį potencialą.
Geologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Stakų geologinį objektą sudaro 2 luistai, gulintys vienas šalia kito ant kalnelio, apaugusio medžiais, viršūnės. Jų sudėtyje esančios pagrindinės uolienos yra smėlis ir žvyras. Objektą sudaro gamtiškai susicementavusio konglomerato išeiga, atsiverianti geologinio sluoksnio fragmentu ir esanti reljefo paaukštėjime (absoliutus aukštis apie 220 m). Šioje sankaupoje išsiskiria 2 dalys. Paaukštėjimo viršuje esantis vientisas luistas slūgso horizontaliai ir yra stačiakampės plokštės formos, kurios žemės paviršiuje matomas ilgis yra 6 m, plotis – 5 m, aukštis – 0,7 m. Šlaite žemiau yra antroji sankaupos dalis, išsidėsčiusi pusmėnuliu, suskilusi į tris dalis. Šių konglomerato fragmentų bendras ilgis yra apie 17 m, plotis – 3 m, aukštis – apie 1,5 m. Pastarosios sankaupos vientisumą ardo čia augantys seni medžiai.
Stakų konglomerato luistai, kaip geologiniai kūnai, netirti ir jų būdingosios ir ypatingosios savybės nėra moksliškai apibūdintos. Lietuvos geologinio paveldo įvairovėje panašių objektų nėra daug. Tai – Skališkių uola (Vilniaus raj.), Šeimyniškių atodanga su konglomerato uola (Utenos raj.), „Ožkų pečius“ (Prienų raj.) Tačiau visi šie objektai yra šiauriau nuo paskutinio apledėjimo ribos, tuo tarpu Stakų konglomeratai yra teritorijoje už šios ribos į pietus. Konglomeratų susidarymas paleografine prasme dar iki šiol nėra pakankamai ištirtas, todėl jų išsaugojimas yra labai svarbi prielaida šiam įdomiam reiškiniui nagrinėti.
Saugomo konglomerato išeigos plyti į šiaurę nuo paskutinio apledėjimo ribos, ir pats procesas vyko ir vyksta geologinės holoceno epochos, prasidėjusios prieš 10–11 tūkst. metų, laikotarpiu. Konglomerato išeigos slūgso priešpaskutiniojo (Medininkų) apledėjimo išplitimo zonoje. Paleografinės konglomerato susidarymo sąlygos nėra pakankamai tirtos. Kadangi konglomerato luistai slūgso reljefo paaukštėjime, tai vienas iš galimų jų atsiradimo variantų gali būti, kad luistai buvo atvilkti ledyno.
Duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pateikiami atskirų luistų matomi išmatavimai:
| Konglomerato luistai | aukštis, m | ilgis, m | plotis, m | pagrindinės uolienos | Luistų forma |
|---|---|---|---|---|---|
| Vientisas luistas | 0,7 | 6 | 5 | Smėlis, žvyras | Stačiakampis |
| Suskilęs luistas | 1,5 | 17 | 3 | Smėlis, žvyras | Pusmėnulis |
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Saugomų teritorijų valstybės kadastras
- Lietuvos geologijos tarnyba. Geotopai (išrašas) Archyvuota kopija 2017-05-10 iš Wayback Machine projekto.
- Dieveniškių istorinis regioninis parkas. Lankytini objektai
| ||||||||||||||||||||