Stafordšyro bulterjeras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Vikipedijos projekte.
 Battle for Wesnoth Map Editor.png  Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių (kiek įmanoma – moksliniu stiliumi). Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Stafordšyro bulterjeras
Staffie.jpg
Standartas: Nr. 76, III FCI grupė, 3 sekcija (bull tipo terjerai)
Ūgis (ties ketera)
Patinas: 35-42 cm
Kalė: 32-37 cm
Svoris
Patinas: 16-24 kg
Kalė: 13-18 kg
Savybės
Plaukas: Trumpas ir prigludęs
Aktyvumas: Aukštas
Intelektas: Aukštas
Temperamentas: Prieraišus, supratingas, bebaimis, ištikimas, draugiškas
Tinkamumas apsaugai: Aukštas
Tinkamumas tarnybai: Aukštas
Vados dydis: 4-8
Ilgaamžiškumas: 10-15 m.

Stafordšyro bulterjeras (angl. Staffordshire Bull Terrier) – šunų veislė. Kilmės šalis – Anglija, kurioje šis veislės standartas aprašytas 1935 m. Šios veislės nereikia painioti su Amerikiečių Stafordšyro terjeru.

Priskiriamas agresyvių šunų veislei.[1] [2] Europoje ši šunų veislė vis daugiau naudojama kaip gelbėjimo šunys.

Veislės istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Stafordšyro Bulterjero veislė kilusi iš Stafordšyro grafystės, Anglijoje. Veislės ištakos siekia keletą šimtmečių. Šios veislės pirmtakai buvo išvesti 17 amžiuje Anglijoje, kryžminant Anglų buldogą su įvairiais vietiniais terjerais (panašiais į Mančesterio terjerus). Veislės protėviai buvo skirti tuo metu populiariam sportui – šunų kovoms su buliais ir žiurkių pjudymui. Šioms sportinėms pramogoms reikėjo mažo, greito ir ištvermingo šuns, kuris tuo pačiu nekeltų grėsmės žmonėms.

19 amžiaus viduryje Anglijoje uždraudus kovas su šunimis, tolimesnė šios veislės šunų selekcija buvo vykdoma gryninant šuns-kompaniono (šeimos šuns) savybes. Ilgainiui dėl savo pozityvaus temperamento ir lengvo dresavimo ši veislė įgijo didelį populiarumą ir pasaulinį pripažinimą.

Jungtinėje Karalystėje 1935 metais gegužės 25 dieną Stafordšyro Bulterjerų veislė buvo oficialiai pripažinta Didžiosios Britanijos kinologų klubo (The Kennel Club) . 1935 metais birželio mėnesį buvo įkurtas oficialus Stafordšyro bulterjerų klubas. 1975 metais ši veislė buvo pripažinta Jungtinių Valstijų Amerikos Kinologijos klubo.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Vidutinio dydžio, raumeningas, tvirtas, nepaprastai stiprus (atsižvelgiant į savo dydį). Galva plati ir trumpa. Ausys mažos ir pusapvalės. Akys tamsios ir apvalios. Labai ryškūs skruostų raumenys. Būdingas žirklinis sąkandis. Lūpos standžios ir glotniai prigludusios. Kaklas gana trumpas, tačiau raumeningas, pečių link platėja. Kūno viršutinė linija lygi. Krūtinė, ypač priekinėje dalyje, plati ir gili.  Uodega vidutinio ilgio, paliekama natūrali, netrumpinama ir yra laikoma žemai. Priekinės kojos turi būti tiesios, masyvių kaulų, gana toli viena nuo kitos. Užpakalinės kojos turi būti tvirtos ir labai raumeningos. Letenos vidutinio dydžio, tvirtos. Eisena laisva, tvirta, nereikalaujanti daug pastangų. Kailis trumpas, vienasluoksnis, be povilnio, lygus, prigludęs, rudos, pilkšvos, tigrinės, baltos arbajuodos spalvos, dėmėtas (baltos arba juodos dėmės).

Patinų ūgis 35-42 cm, kalių – 32-37 cm. Patinų svoris 13-17 kg., kalių – 11-16 kg.

Charakteris ir temperamentas[taisyti | redaguoti kodą]

Stafordšyro bulterjerai yra žaismingi ir impulsyvūs, tačiau pasižymi paklusnumu bei kantrybe.

Dėl bendros išvaizdos ir impulsyvumo šie šunys iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti grėsmingi.

Žmonių aplinkoje stafordšyro bulterjerai yra itin patikimi, meilūs ir inteligentiški, jų temperamentas ramus ir stabilus.

Didžiosios Britanijos kinologų klubas šią veislę įvardija kaip viena iš trijų (šalia Labradoro ir Bokserio), labiausiai tinkančią šeimai auginančiai vaikus [3]. Šeimai, auginančiai kūdikius reikėtų tinkamai įvertinti judrų šuns būdą.

Stafordšyrų bulterjerų judrumas yra itin gerai suderintas su paklusnumo savybėmis. Jie lengvai dresuojami, turi įgimtą norą įtikti žmonėms, ypatingai – šeimininkui.

Dėl įgimto pasitikėjimo žmonėmis ir lengvo, betarpiško bendravimo stafordšyro bulterjerai nelabai tinka apsaugai.

Loja mažai.

Yra bebaimiai ir smalsūs. Šunų šeimininkai turėtų atkreipti dėmesį, kad šie šunys nesužalotų patys savęs (aukštos sienos, sraunus vanduo, aštri kelio danga ir pan.).

Tai sveikos fizinės ir psichologinės būsenos veislė, nereikalaujanti daug priežiūros ir išsiskirianti draugiškumu ir ilgaamžiškumu. Tai šuo – kompanionas.

Pabrėžiame, kad kiekvienas šuo turi savo individualias charakterio ir temperamento savybes, tačiau aukščiau aptarti šios veislės bruožai yra būdingi visiems šios veislės šunims.


Temperamento testai. Amerikos temperamento patikrinimų draugija (The American Temperament Test Society) [4], veikianti nuo 1977 metų, atlieka testus šunų temperamentui įvertinti (tai plataus pobūdžio testas, apimantis neįprastas ir stresines situacijas (reakcija į draugišką ir nedraugišką svetimą žmogų, reakcija į staigų triukšmą, reakcija į staigius regimuosius dirgiklius ir staiga besikeičiančias sąlygas, reakcija į grasinimą, komandų vykdymas, agresyvumo vertinimas). Per 34 draugijos veikimo metus testą išlaikė virš 25 000 šunų, arba 83 proc. iš visų testuotų šunų. Kelios veislės palyginimui (duomenys pateikti 2013 m vasario 14 d.[5], procentai nurodo, kokia dalis tos veislės atstovų išlaikė testą):


Prancūzų buldogai – 95,2 %

Labradoro retriveriai – 92,0 %,

Stafordšyro bulterjerai – 90,7 %

Sibiro haskiai- 87,0 %

Standartiniai pudeliai – 86,6 %

Auksaspalviai retriveriai – 85,2 %

Vokiečių aviganiai – 84,8 %

Džeko Raselo terjerai- 84,1 %

Jorkšyro terjerai- 82,9 %

Čihuahua – 69,8 %.


Stafordšyrų bulterjerų temperamentą iliustruojantis BBC reportažas[6]

Priežiūra[taisyti | redaguoti kodą]

Stafordšyro bulterjeras gali gyventi mieste, tačiau kenčia nuo per didelio karščio. Priežiūra minimali.

Dresavimas ir panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Stafordšyro bulterjerai itin tinkami dresuoti. Rekomenduojami patirties turintiems augintojams, gebantiems dresuoti tvirtai, bet švelniai. Rekomenduojama taikyti išskirtinai tik skatinimo, o ne bausmių metodiką.

Siekiant išlavinti gerus bendravimo su kitais šunimis įgūdžius, Stafordšyro bulterjerams rekomenduojama nuo mažens praleisti kuo daugiau laiko kitų šunų draugijoje. Tinkami laikyti vienoje patalpoje su kitų veislių šunimis ir katėmis. Ypatingai gerai sutaria su tos pačios veislės šunimis, tačiau iškilus būtinybei nepraleis progos pakovoti už save.

Šios veislės šunys yra tinkami kompanjonai važinėjant dviračiu ar riedučiais, begiojant, slidinėjant ir pan. Lengvai susitvarko su daug ištvermės reikalaujančia veikla. Puikiai pasirodo paklusnumo varžybose ir vikrumo rungtyse (adžiliti).

Sveikata[taisyti | redaguoti kodą]

Stafordšyro bulterjerų veislė pasižymi itin gera sveikata.

Veislei būdingi šie tipiniai, paveldimi susirgimai:

a) epilepsija: pasireiškia nuo 3 iki 5 metų amžiuje, gali būti tiek įgimta tiek ir įgyta traumų pasekoje;

b) katarakta: nors šis susirgimas labiau būdingas pagyvenusiems šunims, tačiau kai kurie Stafordšyro bulterjerų šuniukai kenčia nuo šio susirgimo;

c) displazija: pasireiškia nuo 8 mėnesių iki 1,5 metų amžiuje, gali būti tiek įgimta tiek ir įgyta traumų pasakoje;

d) brachicefalija (brachycephalic): kaip ir kiti trumpo snukio, plačios galvos (buldogo tipo) šunys kenčia nuo apsunkinto kvėpavimo dėl siauro nosies kanalo. Įprastiniais atvejais toks sutrikimas niekaip neįtakoja šuns sveikatos būklės. Ypatingai sunkiais atvejais, toks sutrikimas gali būti pašalintas chirurginiu būdu.

Būtina žinoti ir atkreipti dėmesį, kad Staforšyro bulterjerai aktyviai judėdami karštomis dienomis greitai perkaista. Vienas iš perkaitimo požymių – švilpiantis ir apsunkintas kvėpavimas.

Incidentai ir statistika[taisyti | redaguoti kodą]

2012 m. Australijos Naujojo Pietų Velso (angl. New South Wales) savivaldos administracija paskelbė atlikto tyrimo medžiagą apie šunų užpuolimus NSW [7]. Tyrimo metu buvo nustatyta:

• NSW yra 1.562.140 šunų, iš kurių 61 % yra registruoti ir 65 % yra grynaveisliai;

• grynaveisliai Stafordšyro bulterjerai (74.567 vnt.) yra antri pagal populiarumą, juos lenkia tik Labradoro Retriveriai (75.851 vnt.);

• grynaveisliai Stafordšyro bulterjerai pagal santykinį (įvertinus veislės populiarumą) dalyvavimą užpuolimuose yra 19 vietoje (0,9 %), o t. y. žemiau nei tokios populiarios ir žinomos veislės kaip Toy Fox Terrier (18 vieta, 0,9 %), Sibiro Haskiai (15 vieta, 1,1 %), Koliai (12 vieta, 1,2 %), Kerry Blue Terrier (7 vieta, 1,7 %);

• negrynaveisliai Stafordšyro bulterjerai pagal santykinį (įvertinus veislės populiarumą) dalyvavimą užpuolimuose yra 11 vietoje (1,4 %), o t.y. yra žemiau už tokių populiarių ir žinomų veislių mišrūnus kaip Tenterfield Terrier (6 vieta, 2,1 %), Anglų buldogai (2 vieta, 5,9 %) ir daugiausiai apkandžiojantys Senbernarai (1 vieta, 6,9 %);

• 2010/2011 m. iš 3.026 įvykių, kurių metu buvo užpulti žmonės, 53 % atvejų jokios žalos nebuvo padaryta, 25 % – žala minimali, 18 % – reikėjo ambulatorinio gydymo, 4 % – stacionaraus gydymo, mirtinų atvejų nebuvo.

Įdomūs faktai[taisyti | redaguoti kodą]

• Anglijos žemės ūkio ministras ir parlamento narys Džeimsas Paisas (en:James Paice), reikšmingai prisidėjęs prie agresyvių ir pavojingų šunų teisinio reglamentavimo Anglijoje, pats nuo mažens augęs su Stafordšyro bulterjerais, 2011-11-24 savo interviu yra pasakęs, kad „absoliuti dauguma šios veislės šunų yra visiškai nepavojingi“ [8].

• 2012 Londono olimpinių žaidynių deglo nešimo ceremonijoje dalyvavo Stafordsyro bulterjeras vardu Rory [9] su savo šeimininku – buvusiu Anglijos nacionalinės rinktinės ir „Manchester United“ futbolininku Michael Owen. Maiklas Owenas augina tris šios veislės šunis.

• Visame pasaulyje žinomas gamtosaugininkas ir televizijos žvaigždė Steve Irwin, kitiems žinomas kaip krokodilų medžiotojas, buvo vienas iš Stafordšyro bulterjerų augintojų. Jo kalytės vardas buvo Sui. Šio šuns garbei jis savo dukrą pavadino Bindi Sue Irving. Šuo Sui Krokodilų medžiotoją lydėjo beveik visų jo ekspedicijų metu, padėdama Irwinui sugauti tūkstančius gyvačių, krokodilų ir kitų laukinių gyvūnų. Sui mirė būdama 16 metų amžiaus, 2004 m. po kovos su vėžiu. Šis šuo yra įmažintas Steve Irwin šeimai skirtame paminkle, Australiojoje [10].

• Stafordšyro bulterjeras vardu Kos tarnauja Didžiosios Britanijos policijoje. Jis apmokytas ieškoti narkotikų ir ginklų. Policijos pareigūnas savo intervių teigė, kad ši veislė visiškai nepagrystai turi blogą reputaciją.[11]

• Stafordšyro bulterjeras nuo 1882 metų yra vieno iš Didžiosios Britanijos armijos pulko talismanas. 2006 m. šio pulko Stafordšyro bulterjeras dalyvavo susitikime su Didžiosios Britanijos karaliene.[12]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Agresyvių šunų veislių sąrašas
  2. Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas
  3. The Kennel Club straipsnis
  4. The American Temperament Test Society
  5. The American Temperament Test Society statistika
  6. BBC reportažas apie Stafordšyro bulterjerų temperamentą
  7. Šunų užpuolimų ataskaita
  8. The Telegraph straipsnis
  9. The Daly Mail straipsnis apie Londono olimpines 2012 žaidynes
  10. [1]
  11. [2]
  12. [3]
Commons-logo.svg Vikiteka: Stafordšyro bulterjeras – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka