Stačioji vaisgina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ajuga pyramidalis
Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis
Stačioji vaisgina (Ajuga pyramidalis)
Stačioji vaisgina (Ajuga pyramidalis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Notreliažiedžiai
( Lamiidae)
Šeima: Notreliniai
( Lamiaceae)
Gentis: Vaisgina
( Ajuga)
Rūšis: Stačioji vaisgina
( Ajuga pyramidalis)
Binomas
Ajuga pyramidalis
L.

Stačioji vaisgina (Ajuga pyramidalis) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos vaisginų (Ajuga) genties augalų rūšis. Dar žinoma kaip kėgelinė vaisgina. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iliustracija iš Atlas der Alpenflora

Tai daugiametis, 10–30 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status, šiurkščiai gauruotas. Skroteliniai lapai atvirkščiai kiaušiniški, plaukuoti, , su lapkočiais, lygiakraščiai arba nežymiai karbuoti, prisiglaudę prie žemės.

Pažiedės kiaušiniškos, neskiautėtos, lygiakraštės. Žiedynas keturbriaunis, piramidės pavidalo, tankus; jo menturiai dažniausiai iš 6 žiedų. Žiedai maži, 10–13 mm ilgio, bekočiai. Taurelė penkiadantė, jos danteliai apaugę pasišiaušusiais plaukeliais, apatinė dalis beveik plika. Vainikėlis žydras ar šviesiai mėlynas, gauruotas. Jo viršutinė lūpa dviskiautė, o apatinė – triskiautė. Kuokelių 4, jų koteliai pliki.

Žydi gegužės–birželio mėnesiais. Vaisiai – riešutėliai, rutuliški, maždaug 1,5 mm ilgio, raukšlėti, neretai apaugę pasišiaušusiais plaukeliais. Dauginasi sėklomis.

Paplitimas ir augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitusi Europoje. Lietuvoje gana reta.

Auga šviesiuose miškuose, sausose pievose, pamiškėse, šlaituose, viržynuose.

Apsauga ir grėsmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į Lietuvos saugomų augalų sąrašus rūšis įrašyta nuo 1962 m.[1] Grėsmę kelia augaviečių užaugimas krūmais, medynų tankėjimas, mindymas, skynimas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, Lututė, 2007, 505 p. ISBN 978-9955-692-71-3