Sraigės ūkas

Sraigės ūkas (kombinuota nuotrauka, sudaryta iš kelių teleskopų duomenų)

Sraigės ūkas – planetiškasis ūkas Vandenio žvaigždyne. Ūkas žymimas NGC 7293 numeriu. Neoficialiai kartais vadinamas „Dievo akimi“. Jo ryškis – 6,5 taigi kartais matomas plika akimi, bet tik labai išskirtinėmis sąlygomis. Tolima, neryški ūko dalis labai didelė, danguje ji užima maždaug pusę matomo Mėnulio ploto. Ūką 1824 m. atrado vokiečių astronomas Karl Ludwig Harding.

Tai vienas arčiausių nuo Saulės sistemos esančių planetiškųjų ūkų, kurio atstumas yra apie 655±13 šviesmečių (201±4 parsekų).

Pačiame ūko centre yra karšta 13-ojo ryškio žvaigždė – baltoji nykštukė. Ūkas yra ištęsto (kaip citrina) elipsoido formos. Dauguma medžiagos koncentruojasi jo ekvatoriaus plokštumoje kuri į mus pasvirusi apie 29 ° kampu. Ūkas plečiasi maždaug 31 km/s greičiu, pagal tą greitį apskaičiuotas jo amžius yra apie 10,600 metai. Išorinė dalis plečiasi greičiau. Ūke esama apie 20,000 „kometinių kūnų“ arba „mazgų“. Tai į kometas panašūs dariniai, spinduline simetrija išsidėstę aplink ūko centrą kur yra ūkui pradžią davusi žvaigždė, jų dydis artimas visos Saulės sistemos dydžiui. Šie dariniai karšti, 1800 °K (paties ūko temperatūra apie 900 °K). Mazgai pirmąkart stebėti 1996 m. Hablo teleskopu, nėra aišku kaip ir kodėl jie susidarė. Atradimo metu tai buvo vienintelis ūkas su tokiais dariniais, tačiau šiuo metu jų rasta ir kituose ūkuose. Žvaigždės spinduliavimas energizuoja ūką, todėl jis švyti ir yra gerai matomas.

Galerija

• 
  Kometiniai kūnai
• 
  Vaizdas ultravioletinėje šviesoje, GALEX
• 
  Vaizdas infraraudonojoje šviesoje, Spitzer teleskopas: mėlyna 3,6–4,5 µm; žalia 5,8–8 µm; raudona 24 µm