Sporto teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Sporto teisė - visuma teisės normų, reguliuojančių sporto ir su juo susijusius visuomeninius santykius; savarankiška teisės šaka.

Sporti teisė apima tiek viešosios, tiek ir civilinės teisės normas; tiek valstybės, tiek ir privačių, viešųjų organizacijų priimtas imperatyvines ar dispozityvines taisykles sporto srityje.

Tarptautiniu lygmeniu veikia Tarptautinis Sporto Arbitražo Teismas (Court Of Arbitration For Sport). Nacionaliniu - atskirų sporto federacijų (sporto) arbitražo teismai (pvz., Lietuvos kartingo federacijos arbitražo teismas).

Institutai[taisyti | redaguoti kodą]

Sporto ūkio teisė ir jos institutai, poinstitučiai:

  • sporto organizacijų teisė - reguliuoja specialiąsias taisykles dėl sporto organizacijų (federacijų, sporto klubų) veiklos, įtvirtina organizacijos formas (sporto federacija, sporto asociacija ar pan.); sporto organizacijų priimtų vidaus taisyklių visuma
  • privatinė sporto teisė - specifinės normos dėl sportininkų veiklos, darbo santykių
  • administracinė sporto teisė - imperatyvinės nuostatos dėl sportinės veiklos, leidimų reguliavimas ir kt.
  • tarptautinė sporto teisė - tarptautinės sutartys ir kiti tarptautinės teisės aktai sporto srityje.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Dirk Monheim: Sportlerrechte und Sportgerichte im Lichte des Rechtsstaatsprinzips – auf dem Weg zu einem Bundessportgericht. Herbert Utz Verlag, München 2006, ISBN 3-8316-0654-4
  • Bibliography on Sports Law (Peace Palace Library)

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]