Spermograma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Spermograma (sperma + gr. gramma – įrašas) – tai išsami vyro sėklos analizė (jos fizinių ir citologinių savybių, cheminės sudėties ir kt.), suteikianti galimybę nustatyti vyro gebėjimą apvaisinti. Svarbiausios dominančios sėklos savybės: jos kiekis, spermatozoidų skaičius, jų forma ir judrumas.

Charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spermogramos charakteristikoje paprastai būna šie rodikliai (skliausteliuose nurodomos normos ribos):

  • ejakuliato kiekis (2–5 ml);
  • spalva (panašaus į pieną baltumo);
  • kvapas (kaštoninis);
  • pH (silpnai šarminis: 7,2–7,4);
  • suskystėjimo trukmė (20–30 min.);
  • tąsumas ir klampumas (0–5 mm);
  • spermatozoidų kiekis 1 mililitre spermos (60–120 mln.);
  • spermatozoidų kiekis visame ejakuliate (120–600 mln.);
  • spermatozoidų judrumas:
    • aktyvūs (60–70 proc.),
    • pasyvūs (20–25 proc.);
    • nejudrūs (10–15 proc.);
  • spermatozoidų gyvybingumas:
    • gyvi (70–80 proc.),
    • negyvi (iki 20 proc.),
    • patologiški (iki 20 proc.);
  • leukocitai (iki 10 stebėjimo laukelyje), eritrocitai (nėra), lecitino granulės (daug);
  • gleivės (nėra);
  • mikroflora (nėra);
  • spermagliutinacija arba spermatozoidų sulipimas (nėra).

Papildomuose mėginiuose taip pat gali būti nustatomas spermos atsparumas, metabolinis aktyvumas, spermatozoidų ištvermingumas ir greitis (3 mm per minutę).

Pastebėtina, kad nukrypimai nuo normos nebūtinai reiškia kažkokį susirgimą – tai gali būti laikini pokyčiai dėl išorės veiksnių. Be to, spermograma galima įvertinti ne tik vyro nevaisingumą, bet ir kitus sveikatos sutrikimus. Spermogramos vertinimas turi būti kompleksiškas, visuminis.

Reikalavimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš darant spermogramą, vyras turi laikytis kai kurių reikalavimų: per pastarąsias 4–5 dienas iki tyrimo neturėti lytinių santykių ar masturbacijos, per šį laikotarpį turi nebūti įvykusios poliucijos. Susilaikymo metu negalima vartoti alkoholio (net alaus), vaistinių preparatų, nesimaudyti pirtyje ar vonioje (patartina praustis po dušu). Laboratorijoje sėklą geriau paimti masturbuojantis arba nutrauktosios sueities būdu, bet netinka sperma iš prezervatyvo, kadangi dėl sąlyčio su prezervatyvo guma ar kitomis medžiagomis, iš kurių jis pagamintas, spermatozoidai praranda savo judrumą. Saugant spermą reikia vengti ją pernelyg peršaldyti, taip pat saugoti nuo Saulės spindulių. Taip pat labai svarbu, kad visa ejakuliacijos metu ištekėjusi sperma patektų į mėgintuvėlį: nors kurios porcijos (ypač pirmosios) nepatekimas į mėgintuvėlį gali žymiai iškreipti tyrimo rezultatus. Laikytis reikalavimų ypač svarbu darant vyresnio amžiaus ar spermatogenezės problemų turintiems vyrams.