Spalinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Nemathelminthes
Spalinės (Ascaris lumbricoides) kiaušinėliai
Spalinės (Enterobius vermicularis)
kiaušinėliai
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Apvaliosios kirmėlės
( Nematoda)
Klasė: Secernentea
( Secernentea)
Būrys: Dirvos nematodai
( Rhabditida)
Šeima: Oxyuridae
( Oxyuridae)
Gentis: Spalinės
( Enterobius)
Rūšis: Spalinė
( Enterobius vermicularis)
Binomas
Enterobius vermicularis
Linnaeus, 1758

Spalinė (Enterobius vermicularis) – parazitinė kirmėlė, priklausanti nematodams (Nematoda) ir parazituojanti apatinėje plonosios žarnos dalyje. Sukelia enterobiozę, kuria užsikrečiama nuo sergančiojo, kai jis į aplinką išskiria helmintų kiaušinėlius (gali pernešti ir musės).

Spalinė yra baltos spalvos, patelė 10 mm, patinas – apie 2-5 mm ilgio. Patino užpakalinis kūno galas spirališkai užsuktas. Kiaušinėliai bespalviai, asimetriški, iš vieno šono suploti.

Vystymosi ciklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spalinės vystymosi ciklas

Patelė tarpvietėje padeda apie 10-15 tūkst. kiaušinių ir po to žūva. Šliaužiodama oda ji sukelia stiprų niežulį. Sergantieji enterobioze miegodami kaso niežinčias vietas, todėl kiaušinėliai lengvai patenka ant pirštų, ypač į panages. Sergatysis neramiai miega, todėl atsiranda bloga savijauta, mažėja darbingumas, gali pasireikšti nerviniai sutrikimai.

Nesilaikant higienos reikalavimų, kiaušinėliai gali patekti į burną, taip pat ant patalynės ir aplinkinių daiktų. Vėliau plonojoje žarnoje įvyksta apvaisinimas ir patelė su subrendusiais bei apvasintais kiaušinėliais migruoja prie analinės angos, ir naktį, kai susilpnėja analinės angos sfinkterio tonusai, iššliaužia į išorę. Ir ciklas vėl prasideda iš naujo. Spalinės gyvena apie 1 mėn. Jei per tą laiką iš naujo neapsikrečiama, tai pagyjama ir be specialaus gydymo.

Profilaktika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausią dėmesį reikia skirti higienos laikymuisi. Lengviausia apsikrečia vaikai, todėl būtina tikrinti jų rankas, panages, pratinti, kad jie jas plautųsi su vandeniu ir muilu. Keisti, skalbti ir karštu lygintuvu lyginti apatines kelnaites, nuolat valyti patalpas.