Spahiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Spahiai Bastilijos dienos parade.

Spahiai − Prancūzijos kariuomenės lengvosios kavalerijos pulkai, kurių kareiviai būdavo verbuojami iš Alžyro, Tuniso ir Maroko vietinių gyventojų. Pavadinimas perimtas iš Osmanų imperijos sipahių. Šiuo metu Prancūzijos armijoje yra likęs vienas spahių pulkas − 1-asis spahių pulkas (pranc. 1er Régiment de Spahis), priskirtas Prancūzijos šarvuotajai kavalerijai. Šiame spahių pulke tarnauja kariai, kilę iš žemyninės Prancūzijos dalies.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pradžia[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji Prancūzijos spahiai atsirado 1831 m. Nuo tada jie dalyvavo daugelyje karų ir konfliktų − Alžyro užkariavime, Prancūzijos-Prūsijos kare, 1885 m. Prancūzijos-Kinijos kare Tonkine, Maroko ir Sirijos okupacijoje, abiejuose pasauliniuose karuose. Krymo karo metu spahių padalinys sudarė Prancūzijos maršalo Žako Lerua de Sant-Arno (Jacques Leroy de Saint Arnaud) asmens sargybą. Dalis spahių dalyvavo 1860 m. Šiaurės Kinijos kampanijoje.

Iki 1914 m. Prancūzijos kariuomenėje buvo keturi spahių pulkai − trys bazavosi Alžyre, ketvirtas − Tunise. Rimtas sukilimas prieš Prancūzijos valdžią Alžyre 1871−1872 m. kilo po spahių eskadrono, kuriam buvo įsakyta vykti į Prancūziją dalyvauti Prancūzijos-Prūsijos kare, maišto.

Spahių pulkuose kareiviai daugiausia buvo arabai arba berberai, o jiems vadovavo prancūzai karininkai. Tačiau šis pasiskirstymas nebuvo labai griežtas, tarp kareivių visada būdavo prancūzų savanorių. Dalis karininkų postų, įskaitant kapitonų lygį, buvo skirti karininkams musulmonams. Seržantai būdavo tiek prancūzai, tiek musulmonai. Spahių daliniuose atsirandant vis daugiau technikos, prancūzų kareivių dalis didėjo.

Pirmasis pasaulinis karas[taisyti | redaguoti kodą]

1914 m. rugpjūčio mėnesį prasidėjus karui spahiai buvo perkelti į Prancūziją. Jie dalyvavo karo veiksmuose pradiniame judriajame karo etape, bet pereinant prie apkasų karo jų reikšmė mažėjo. 1918 m. visi septyni tada egzistavę spahių pulkai buvo kariavę Vakarų fronte. Atskirasis spahių eskadronas Palestinoje kariavo su Osmanų imperija. Pirmojo pasaulinio karo metais spahių dalinių skaičius padidėjo, nes buvo sukurti Maroko spahių pulkai, padidintas Alžyro spahių skaičius.

Tarpukaris[taisyti | redaguoti kodą]

1921 m. spahių pulkų skaičius padidėjo iki 12 (1914 m. buvo tik keturi). 3-iąjį dešimtmetį spahių pulkai buvo plačiai naudojami Prancūzijos mandatinėse teritorijose Sirijoje ir Libane, o taip pat − Maroke. Jie ir toliau veikė kaip policija ir įgulų kariuomenė Alžyre ir Tunise.

4-tąjį dešimtmetį prasidėjo Prancūzijos Afrikos jėgerių (pranc. Chasseurs d'Afrique) ir Prancūzijos Svetimšalių legiono kavalerijos mechanizavimas, tačiau spahiai liko tik arklių kavalerija iki 1943 m. Apie 20 % spahių karių buvo prancūzai, likę − arabai arba berberai.

Antrasis pasaulinis karas[taisyti | redaguoti kodą]

1939 m. spahiai sudarė tris nepriklausomas brigadas, kurių kiekviena susidėjo iš dviejų kavalerijos pulkų. Kiekvieną pulką sudarė 4 kardininkų eskadronai (po 5 karininkus ir 172 kavaleristus kiekviename). Trys spahių pulkai 1940 m. tarnavo Prancūzijoje.

Vienas spahių pulkas (1er Régiment de Marche de Spahis Marocains) Antrojo pasaulinio karo metais pasižymėjo tarnaudamas Laisvosios Prancūzijos pusėje. Jis buvo dislokuotas Viši vyriausybės valdomoje Sirijoje. Dalis pulko kirto sieną ir perėjo į Jordaniją. Kurį laiką jis kaip arklių kavalerija veikė Eritrėjoje. Po to jis buvo Egipte D. Britanijos reorganizuotas ir apginkluotas šarvuotaisiais automobiliais. Išplėstas ir mechanizuotas spahių pulkas veikė Sirijoje, Egipte, Tunise ir išvaduojamoje Prancūzijoje, o 1944 m. rugpjūtį dalyvavo išvaduojant Paryžių.

Pokaris[taisyti | redaguoti kodą]

Antrojo pasaulinio karo metais daug spahių pulkų buvo mechanizuoti. Keli eskadronai liko raitaisiais, kad galėtų patruliuoti Šiaurės Afrikoje ir dalyvauti ceremonialuose Prancūzijoje. Kasmetiniame Bastilijos dienos parade Paryžiuje baltais arabų žirgais prajoja spahių kavalerija, dėvėdama tradicinę aprangą. Likusiuose raituosiuose daliniuose toliau tarnavo arabai ir berberai, o šarvuočių daliniuose daugumą kareivių ėmė sudaryti prancūzai.

Šarvuočių spahių daliniai kariavo tiek 1947−1954 m. Indokinijos kare, tiek 1954−1962 m. Alžyro kare.

1956 m. buvo išformuotas 6-tasis spahių pulkas, 1961 m. − 9-tasis spahių pulkas. Baigiantis Alžyro karui buvo išformuoti 2-asis, 3-asis, 4-asis ir 8-asis spahių pulkai. Liko vienintelis spahių pulkas, buvęs Maroko spahių pulkas, kuris dabar vadinamas 1-uoju spahių pulku.[1].

Šiandien[taisyti | redaguoti kodą]

Šiandien Prancūzijos kariuomenėje tėra vienintelis spahių pulkas − 1-asis Maroko spahių pulkas (pranc. 1er Régiment de Spahis Marocains). Šis šarvuočių pulkas dalyvavo Persų įlankos kare. Jis palaiko viso korpuso tradicijas, kokios jos buvo anksčiau.

Iki 1984 m. pulkas buvo dislokuotas Špajeryje (Vokietija). Buvusioje jų bazėje dabar yra Špajerio Technikos muziejus (vok. Technikmuseum Speyer). O 1-asis spahių pulkas dabar dislokuotas Valanse, Dromo departamente.

Antrosios imperijos spahių uniforma.

Uniformos[taisyti | redaguoti kodą]

Beveik visą savo egzistavimo laiką Alžyro ir Tuniso spahiai dėvėjo ryškias zuavų stiliaus uniformas. Jas sudarė aukštos kufijos (arabiškas galvos dangalas), trumpos raudonai juodai siuvinėtos striukės, dangaus mėlynumo liemenės (sedria), plati raudona juosta susijuosimui ir palaidos erdvios mėlynos kelnės.

Keturių spahių pulkų uniformos skyrėsi jų tombeaus (apvalios netikros kišenės jų striukių priekiuose) spalva. Baltus burnusus dėvėjo kartu su raudonomis skraistėmis (mėlynos − Maroko spahių).
Prancūzai karininkai dėvėdavo šviesiai žydrus kepius, raudonus mundurus su auksiniais rango galionais ir šviesiai mėlynus bridžus su dvigubais raudonais lampasais.
Karininkai musulmonai dėvėjo prašmatnesnį kareivių arabų ir berberų rytietiškos uniformos variantą. Prancūzų spahiai išsiskirdavo dėvimais fesais (o ne baltais arabiškais turbanais). Mažiau matomas skirtumas buvo apavas − trumpi Šiaurės Afrikos stiliaus batai iš raudono safjano (tymo), kokius avėdavo spahiai arabai ar berberai, ar įprastinės juodos odos, kokius dėvėdavo spahiai prancūzai.

Spahiai būdavo ginkluoti Prancūzijos lengvosios kavalerijos kardais ir 1892 m, „Berthier“ karabinais.

Nuo 1915 m. kasdienei tarnybai imtos vilkėti praktiškesnės chaki spalvos uniformos, o anksčiau įprastos raudonos ir mėlynos spalvos vėl imtos vilkėti 1927 m. paradams ir išeiginėms progoms. Raitieji eskadronai, išlaikyti ceremonialams, tokias paradines uniformas dėvėjo iki 1962 m., kada buvo panaikinti. Dabartinis 1-asis spahių pulkas vis dar vilki tradicinius burnusus, raudonas juostas ir raudonas ar mėlynas skraistes.

Skirtingai nei kiti Prancūzijos šarvuotosios artilerijos pulkai, spahiai naudoja auksaspalvius (ne įprastus sidabraspalvius) skiriamuosius ženklus. 1841 m. gruodžio 7 d, įsakymu „Ordonnance du Roi portant organisation de la cavalerie indigene en Algerie“ buvo nustatyta, kad spahiai, kaip reguliari Prancūzijos armijos dalis, turi tokį seržantų, brigadierių ir karininkų skiriamąjį ženklą.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. General C.R. Hure, page 462, L'Armee d'Afrique, Lavauzelle 1979