TSRS Liaudies komisarų taryba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

TSRS Liaudies komisarų taryba (rus. Совет народных комиссаров СССР), sutrumpintai Sovnarkomas (rus. Совнарком) arba LKT (rus. СНК) – aukščiausioji vykdomoji ir nurodomoji valstybinė valdžios institucija Tarybų Rusijoje, vėliau ir Tarybų Sąjungoje nuo 1923 m. liepos 6 d. iki 1946 m. kovo 15 d. Kiekviena sąjunginė ar autonominė respublika turėjo analogiškas tarybas. Leido teisės aktus (dekretus, nutarimus, potvarkius, instrukcijas), vadovavo liaudies komisariatams ir kitoms jai pavaldžioms valstybės valdymo institucijoms.

Pirmoji Liaudies komisarų taryba buvo įkurta 1917 metų spalio 26 d., II-ame visos Rusijos Tarybų suvažiavime.

TSRS Liaudies komisarų tarybos Pirmininkai:

• Leninas (1923 m. liepos 6 d. - 1924 m. sausio 21 d.)
• Aleksejus Rykovas (1924 m. vasario 2 d. - 1930 m. gruodžio 19 d.)
• Viačeslavas Molotovas (1930 m. gruodžio 19 d. - 1941 m. gegužės 6 d.)
• Stalinas (1941 m. gegužės 5 d. - 1946 m. kovo 15 d.)

Pagal TSRS 1924 metų konstituciją liaudies komisariatai, pagal funkcijas, buvo suskirstyti į visasąjunginius (užsienio reikalų, vidaus prekybos, susisiekimo, pašto ir telegrafo, karinių reikalų) ir bendruosius (liaudies ūkio aukščiausioji taryba, maisto, darbo, finansų liaudies komisariatai ir darbininkų – valstiečių inspekcijos). Visasąjunginiai liaudies komisariatai vykdė nurodymus per „įgaliotinius“, bendrieji – per analogiškus liaudies komisariatus sąjunginėse respublikose. 1946 m. visi liaudies komisariatai buvo perorganizuoti į ministerijas.