Sokiškių piliakalnis
| Sokiškių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Sokiškių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Ignalinos rajonas | ||
| Seniūnija | Dūkšto seniūnija | ||
| Aukštis | 22 m | ||
| Plotas | 68x56 | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis pr. m. e. IV ketvirtis - V a. | ||
| Žvalgytas | 1958 | ||
| Tirtas | 1980–1983 m. | ||
| Registro Nr. | AR196 / A1513K / 24756, 1979, 24757 | ||
Sokiškių piliakalnis su gyvenviete, Juodžeminis Kalnas – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 1979; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR196; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1513K) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24757) Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Sokiškių, Dūkšto seniūnija. Pasiekiamas iš plento 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai prieš Parsvėto ežerą pasukus į kairę vakaruosna link Salako, už Samanio ežero pasukus į kairę pietvakarių kryptimi, už 300 m yra kelio kairėje.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis yra Samanio ežero vakarų krante esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, su iškiliu viduriu (55-65 m skersmens),[1] pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 68x56 m dydžio, iškiliu viduriu, 4 m žemesne pietrytine dalimi. Šlaitai statūs, nuo 4 m aukščio vakaruose iki 22 m. Piliakalnis buvo ilgai ariamas, sunaikinta kultūrinio sluoksnio viršutinė dalis. Dabar dirvonuoja.
Į pietus – pietvakarius ir šiaurės vakarus nuo piliakalnio 6 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos, lygios ir grublėtos keramikos, kaulinė yla, molinis verpstukas.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1958 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[2]
1980–1983 m. Elena Grigalavičienė ištyrė didžiąją piliakalnio aikštelės dalį – iš viso 1115 m², aptiko iki 2 m storio kultūrinį sluoksnį su įvairiais radiniais: akmeniniais įtveriamaisiais ir kirviais su skyle kotui, šlaku, gyvulių kaulais, brūkšniuota, gludinta, grublėta keramika, kaulo dirbiniais. Aikštelės šiaurės vakarų – šiaurės rytų krašte aptiktas 2–3 m pločio viršuje, iki 1,5 m pločio apačioje negilus griovys, už kurio buvo supiltas 2 m pločio ties pagrindu, iki 0,7 m aukščio pylimėlis ir už jo iškastas antras 5 m pločio, iki 2 m gylio griovys. Jo vidinėje pusėje stovėjo medinė užtvara. Šie įtvirtinimai greičiausiai juosė visą aikštelę. Šiaurės vakarų aikštelės krašte buvo įrengti 1,7 m pločio vartai, kuriuos nuo aptvaro šlaito link šonuose tvirtino stulpų 5,5 m ilgio eilės. Pirmieji mediniai stulpinės konstrukcijos pastatai stovėjo arčiau aikštelės centro. Jie sudegė, o nauji buvo atstatyti arčiau aikštelės pakraščių, kur užlygintas čia buvęs griovys. Pastariesiems vėl sudegus buvo pertvarkyti piliakalnio gynybiniai įrenginiai: užverstas išorinis griovys, pastatinti šlaitai, į išorę praplėsta aikštelė. Iš aiškesnių pastatų liekanų aptikta 5x3,5 m dydžio keturkampė žeminė, įgilinta iki 1 m. Paskutiniame laikotarpyje jau naudoti metaliniai įrankiai: peiliai, ylos, žalvariniai papuošalai: apyrankės, grandinėlės, rasta ir ietigalių fragmentų.
Iš viso rasta apie 700 dirbinių: 500 – kaulo, 107 – akmens, 9 – rago, 53 – molio, 13 – geležies, 6 – žalvario, daugiau kaip 10 000 lipdytinės keramikos fragmentų, apie 11 000 gyvūnų kaulų.[3]
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. IV ketvirčiu – V a. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 40 000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 3 502 000 m².
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Jakiškių piliakalnis 6 km | Bielkaučiznos piliakalnis 14 km | Vitkūnų piliakalnis 9 km |
| |||||||
| Gatelių piliakalnis 21 km |
|
Čeberakų piliakalnis 12 km | |||||||||
| Garbšių piliakalnis 13 km | Bajorų piliakalnis 10 km | Dūkšto piliakalnis 0,85 km Pasamanės piliakalnis 0,2 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Ignalinos rajono savivaldybė - Architektūriniai, archeologiniai, istoriniai paminklai“. ignalina.lt. 2015-12-01. Suarchyvuotas originalas 2016-04-16. Nuoroda tikrinta 2016-04-16.
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 153–154 (Nr. 677)
- ↑ Sokiškių piliakalnis. DUOMENYS[neveikianti nuoroda]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 110.
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p. 64.
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 1, p. 178–179.
- Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva I. V., 1996. P. 168–169.
- Bronius Dakanis. Archeologijos paminklų žvalgymas 1991 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. 1992. T. I, p. 97–98.
- Elena Grigalavičienė. Sokiškių piliakalnis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais. Vilnius, 1982. p. 24–27.
- Elena Grigalavičienė. Sokiškių piliakalnis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, 1984. p. 22–25;
- Elena Grigalavičienė. Sokiškių piliakalnis // Lietuvos archeologija, V., t. 5. 1986.
- Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva I. V., 1996. P. 168–169.
- A. Pilipaitis, V. Vainauskas. Archeologijas priemineklu kartešana // Zvaigznota debess (Riga). 1987, pavasaris. P. 27-30.
- Gintautas Zabiela. Rytų Lietuvos archeologijos paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 204–206.
- Gintautas Zabiela. Rytų Lietuvos archeologijos paminklų žvalgymas ir žvalgomieji tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. 1992. T. II, p. 114–119.