Sofu Iva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sōfu-iva

Sōfu-iva (孀婦岩 Sōfu Iwa arba Sōfu Gan, anglų kalboje vadinama Loto žmona) – vulkaninė negyvenama sala Filipinų jūroje, tai labiausiai į piečiausia Japonijos Idzu salyno sala, nutolusi nuo Tokijo apie 650 km.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Sala yra bazalto uola su stačiais kraštais, tai matoma povandeninio ugnikalnio kalderos, besitęsiančios 2,6 km į pietryčius ir 240 m gylį, dalis. Salos ilgis iš rytų į vakarus yra apie 84 metrai, ir šiaurės į pietus – 56 metrai, viršūnės aukštis 99 metrai.

Sala nutolusi apie 650 km nuo Tokijo ir 56 km nuo Torišimos. Dėl salos formos ir didelių bangų beveik neįmanoma saloje išlipti. Bet uolų laipiotojai sėkmingai išlipo saloje 1972 ir 2003 m. (tačiau užregistruoti keli nelaimingi atsitikimai). Vieta žinoma dėl perregimo vandens ir žuvų gausybės, tad čia populiarus nardymas.

Vieninteliai augalai saloje yra keli miglinių kuokštai. Sōfu-ivoje peri keletas jūros paukščių.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1788 m. balandžio 9 d. britų prekybinio laivyno jūreivis John Meares pamatė tai, ką apibūdino kaip „patį žavingiausią dalyką“, kokį jam teko regėti, mažą salą, kurią jis su įgula pavadino „Loto žmona“ pagal Senojo Testamento veikėją.

Japoniškas salos pavadinimas Sōfu-iva („Našlės uola“) yra laisvas vertimas iš anglų kalbos. Ši negyvenama sala buvo piečiausia Japonijos sala neokupuota JAV po 1952 m. San Francisko sutarties. Salą administruoja Tokijo metropolija.