Sofonisba Anguissola

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sofonisbos Angisolos „Autoportretas“ (1554, Poldi Pezzoli muziejus, Milanas)

Sofonisba Angisola (it. Sofonisba Anguissola, apie 1532 m. - 1625 m. lapkričio 16 d.) – italų renesanso dailininkė iš Kremonos. Viena iš pačių anksčiausiai žinomų dailininkių moterų. Daugiausiai tapė portretus.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Sofonisba Angisola gimė apie 1532 m. Kremonoje. Ji buvo vyriausias vietos aristokratų Amilcare Anguissola ir Bianca Ponzone šeimos vaikas iš septynių, tarp kurių buvo šešios dukterys. Sofonisbos tėvas stengėsi auklėti dukras renesanso kultūros dvasia, sutekti joms įvairiapusišką išsilavinimą. Parodžius dukterims talentą piešti, 1546 m. tėvas Sofonisbą ir jos seserį Eleną įtaisė mokintis vietos dailininko Bernardino Campi dirbtuvėje. Sofonisba nebuvo dailininko duktė, kaip jaunesnė dailininkė Lavinija Fontana, todėl ji negalėjo mokintis iš nuogų modelių. Tai apribojo jos piešimo techninį lavinimąsį. Vėliau Sofonisba specializavosi portretų tapyboje. Po trijų metų pas Bernardino Campi Sofonisba persikėlė į Milaną, kur mokėsi Bernardino Gatti dirbtuvėje. Tėvui tarpininkaujant 1554 m. ji pabuvojo Romoje, bendravo su Mikelandželu. Žinoma, kad menininkai keitėsi piešiniais. Grįžusi į Kremoną ir Milaną Sofonisba tris jaunesniąsias seserys mokė tapybos. Tuo metu ji išgarsėjo aplinkiniuose Gonzagų ir Esčių dvaruose. Tapytus portretus dažnai dovanodavo. Iš šio laikotarpio išlikę apie 30 Sofonisbos paveikslų, kurių žymiausias − „Žaidimas šachmatais“; jame ji pavaizdavo savo seseris Luciją, Minervą ir Europą.

Sofonisbai išgarsėjus, ji 1559 m. buvo pakviesta į Ispanijos karaliaus Pilypo II-ojo dvarą. Čia tapo karalienės Izabelės de Valua freilina ir asmenine dailės mokytoja. 1566 m., kai ji viešėjo gimtojoje Kremonoje, pas ją lankėsi Giorgio Vasari, apibūdinęs ją kaip talentingiausią iš seserų. 1571 m. ji ištekėjo už siciliečio Fabrizio de Moncada, kuris mirė 1579 m. Daugelis šio periodo Sofonisbos darbų pražuvo per gaisrą Prado rūmuose. 1579 m. Sofonisba grįžo į Kremoną, 1580 m. ištekėjo antrą kartą už Orazio Lomellino. Apie 1584 − 1620 m. pora gyveno Genujoje. Paskutinius metus − Palerme. Ten ją aplankė Antonis van Deikas, vėliau nutapęs savo portretą su Sofonisbos atvaizdu. Sofonisba Angisola mirė 1625 m. lapkričio 16 d. Palaidota Palermo San Giorgio (Šv. Jurgio) bažnyčioje. Po mirties Sofonisba buvo greitai užmiršta. Dėmesys dailininkei grįžo tik XX a. antrojoje pusėje, ji nagrinėjama feminizmo kontekste. Apie 50 Sofonisbos darbų išlikę. Ji laikoma pačia pirmąja dailininke-moterimi, kuri gyva būdama išgarsėjo kaip menininkė.

Darbų galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Sofonisba Anguissola – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka