Sofija Vytautaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Sofija Vytautaitė
Maskvos Didžioji kunigaikštienė
Sofja Vitaŭtaŭna. Соф’я Вітаўтаўна (XIX).jpg
Gimė: 1371 m.
Trakuose
Mirė: 1453 m. birželio 15 d. (~82 metai)
Tėvas: Vytautas
Motina: Ona Vytautienė
Sutuoktinis(-ė): Vasilijus I Dimitraitis
Vaikai:

Vasilijus II Tamsusis,
Ana,
Anastasija,
Jurijus,
Ivanas,
Danilas,
Vasilisa,
Semionas,
Marija

Maskvos Didžioji kunigaikštienė

Sofija Vytautaitė (rus. Софья Витовтовна, angl. Sophia of Lithuania) (1371 m. – 1453 m. birželio 15 d.) – Maskvos Didžioji kunigaikštienė, LDK Didžiojo kunigaikščio Vytauto vienturtė duktė.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Spėjama, kad gimė ir augo Trakuose. Norėdamas sustiprinti savo pozicijas Maskvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vytautas Didysis sutarė su jos valdovu Dmitrijum Doniečiu, kad pastarojo sūnus Vasilijus I Dimitraitis ves Sofiją. Sužieduotuvės įvyko 1385 m., o 1391 m. sausio 9 d. buvo atšvęstos viestuvės. Sofija, kartu su tėvo palaiminimu, atsivežė paveikslą, vaizduojantį Šv. Dievo Motiną, pagal kurį buvo nutapytos keletą ikonų, į istoriją patekusios "Palaimintasis dangus" (rus. Благодатное Небо) vardu. Gimė devyni vaikai, iš penkių berniukų išgyveno tik vienas (vėliau tapęs Maskvos Didžiuoju kunigaikščiu Vasilijum II Tamsiuoju) ir keturios mergaitės (viena jų, Ana, ištekėjo už Bizantijos imperatoriaus Jono VIII Paleologo, kita duktė Anastasija, kartu su vyru Aleksandru Olelka buvo LDK didikų giminės Olelkaičių pradininkai).

1425 m. Vasilijus I mirė ir kunigaikštienė Sofija Vytautaitė liko viena su nepilnamečiu sūnumi, pretendentu į Maskvos kunigaikštystės sostą. Sūnaus regentu buvo paskelbtas Vytautas Didysis bei mirusiojo kunigaikščio Vasilijaus I broliai, kunigaikščiai Andriejus ir Piotras Dmitrijevaičiai. Praėjus dviem metams po vyro mirties, Sofija Maskvos Kunigaikštiją pavedė valdyti Vytautui, jam turėjo prisiekti Maskvos bajorai. Po tėvo Vytauto mirties kunigaikštienė Sofija pati ėmėsi valdyti Maskvos Kunigaikštiją, kariavo su jai nepaklusniais rusų kunigaikščiais, o 1451 m. asmeniškai vadovavo Maskvos gynybai nuo totorių.

Sūnus Vasilijus II Tamsusis, kitaip dar - Vasilijus II Neregys (1415–1462), valdė kunigaikštystę su pertraukomis. Sofija Vytautaitė rėmė sūnaus kovas su sostą bandžiusiais užimti Haličo-Volynės kunigaikščiais. Buvo priversta daliniams kunigaikščiams padaryti nuolaidų, kurių išplėstos teisės buvo įrašytos į vad. Sofijos teisyną (XV a. 3 dšmt. pab. – 4 dšmt. pr.).

Nuolatinės kovos su vidaus ir užsienio priešais palaužė valdovės sveikatą ir 1453 m. ji mirė. Palaidota Voznesenskio vienuolyne Maskvoje (rus. Вознесенский монастырь), kuris 1929 m. sugriautas.

Atminimo įamžinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Sofija Vytautaitė
Gimė: 1371 Mirė: 1453 m. birželio 15 d.
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Jevdokija Dimitrijevna
Maskvos Didžioji kunigaikštienė,
1391 - 1425
Po to:
Marija Jaroslavna

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]