Sofija Kovalevskaja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sofija Kovalevskaja
rus. Софья Ковалевская
Gimė 1859 m. sausio 15 d.
Maskva, Rusija
Mirė 1891 m. vasario 10 d. (41 metai)
Stokholmas, Švedija
Palaidotas (-a) Norra begravningsplatsen
Alma mater Heidelbergo universitetas, Berlyno Humboldtų universitetas
Vikiteka Sofija Kovalevskaja

Sofija Kovalevskaja (rus. Софья Васильевна Ковалевская, 1850 m. sausio 15 d. Maskvoje1891 m. vasario 10 d. Stokholme) – rusų matematikė, publicistė ir rašytoja. Viena pirmųjų moterų pasaulyje, tapusi matematikos profesore ir viena pirmųjų išrinkta į Peterburgo Mokslo Akademiją.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kovalevskajos vaikystė praėjo jos tėvo, generolo – leitenanto V. V. Korvino – Krukovskio dvare, Palibino kaime Vitebsko gubernijoje.

Nuo 1866 metų S. Kovalevskaja mokėsi aukštosios matematikos pas A. Stranoliubskį. 1868 metų rudenį S. Kovalevskajai buvo leista lankyti profesorių I. Secenovo ir V. Grubero anatomijos paskaitas. 1868 metais S. Kovalevskaja fiktyviai ištekėjo už V. Kovalevskio, kad galėtų atsidėti mokslinei veiklai, ir 1869 m. išvažiavo į Heidelbergą, kur mokėsi matematikos. 1870 metais S. Kovalevskaja persikraustė į Berlyną. 1871 m. balandžio mėnesį ji su savo vyru išvažiavo į Paryžių slaugyti sužeistuosius.

1874 m. liepos mėnesį, S. Kovalevskaja grįžo į Rusiją, tačiau ji negalėjo gauti darbo vietos Peterburgo universitete ir netgi nebuvo leista dėstyti aukštuosiuose moterų kursuose. Po to S. Kovalevskaja 6 metams nutolo nuo mokslinių darbų. Jinai užsiėmė literatūrine, publicistine veikla, bendradarbiavo laikraščiuose, į kuriuos rašydavo mokslines apybraižas ir teatro recenzijas. Tuo metu S. Kovalevskaja susitikinėjo su žymiausiais rusų mokslininkais ir rašytojais (D. Mendelejevu, I. Sečenovu, S. Botkinu, A. Butlerovu, P. Čebyšovu, A. Stoletovu, I. Turgenevu, F. Dostojevskiu ir kt.)

1880 m. vasarą S. Kovalevskaja persikraustė į Maskvą. Čia jai neleido išlaikyti magistro egzamino darbui universitete. 1881 m. vasarą S. Kovalevskaja išvažiavo į Berlyną, o vėliau į Paryžių. 1883 m. jinai grįžo į Rusiją. 1883 metais, 7-ame rusų gamtos mokslininkų suvažiavime S. Kovalevskaja pristatė savo darbą „Spindulių lūžis kristaluose“. 1883 m. lapkritį gavusi G. Mittag-Lefflero kvietimą užimti docento pareigas Stokholmo universitete išvažiavo į Švediją. 1884 m. vasarą ji buvo paskirta Stokholmo universiteto profesore. Per aštuonerius metus S. Kovalevskaja perskaitė 12 kursų, taip pat ir mechanikos kursą. 1888 m. ji parašė darbą „Kietojo kūno sukimasis aplink nejudantį tašką“. 1888 m. Paryžiaus mokslo akademija S. Kovalevskajai skyrė Bordeno premiją.[1]

S. Kovalevskaja mirė 1891 m.

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jos vardu pavadinti asteroidas nr. 1859, krateris Mėnulyje. Nuo 1992 m. Rusijos mokslų akademija už pasiekimus matematikos srityje teikia S. Kovalevskajos vardo premiją.[2]

S. Kovalevskajos vardu pavadinta Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazija/progimnazija.


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]