Sodeliškių vėjo malūnas

Koordinatės: 55°37′52″š. pl. 24°26′05″r. ilg. / 55.630998°š. pl. 24.434676°r. ilg. / 55.630998; 24.434676
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°37′52″š. pl. 24°26′05″r. ilg. / 55.630998°š. pl. 24.434676°r. ilg. / 55.630998; 24.434676

Vėjo malūnas Sodeliškiuose

Sodeliškių vėjo malūnas – kepurinis vėjo malūnas su technologine įranga, tebemalantis grūdus, stūksantis Sodeliškių kaime (Velžio sen.), Panevėžio rajone. Vėjo malūnas matomas nuo kelio  3017  VelžysJotainiaiPagiriaiŠėta  lygiame dirbamų laukų kraštovaizdyje, vienkiemyje.

Sodeliškių malūnas priklauso čia pat gyvenančio ūkininko šeimai. Jis likęs be sparnų, akmeninis, nupjauto kūgio formos, keturių aukštų, pastatytas 1901 m. Malūnas – technikos paminklas, 1997 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (unikalus kodas 22806).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vėjo malūno statyba rūpinosi ir pirmuoju malūnininku buvo Ignas Miškinis. Po karo malūnas nacionalizuotas. Darbštus malūnininkas buvo ištremtas į Sibirą, kur ir mirė. Taip pat buvo išvežti ir kiti jo šeimos nariai. Nors likusi Miškinių šeima turėjo slapstytis, tremties neišvengė ir mažamečiai vaikai. Visi jie iškentėjo Panevėžio, Vilniaus ir Maskvos kalėjimų baisumus. Grįžusi iš tremties malūnininko šeima rado užimtus namus, nuniokotą malūną su nulūžusiu sparnu, kiauru stogu.

Apie 1958 m. girnoms sukti įvesta elektra. Sodeliškių malūnas sodiečių buvo giriamas, norėdami susimalti užsirašydavo į eilę. Tuometinio kolūkio pirmininkas ragino sodiečius keltis neva patogesniam gyvenimui į Velžio gyvenvietę, o malūną ketino nugriauti, kad netrukdytų dirbti laukų. Tačiau šie nesutiko palikti gimtosios vietos.

Šiuo metu malūnas minimaliai paremontuotas, asmeninio ūkio poreikiams jame tebemalami grūdai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]